Be kita ko, palydovinės nuotraukos atskleidė, kad Baltarusija atnaujina seną karinę bazę, galimai skirtą šiai Rusijos raketų sistemai. Tai kelia nerimą Europos sostinėse, galvojant, kad toks žingsnis gali sustiprinti Kremliaus galimybes pasirinkti taikinius visame žemyne.
Buvusiame Kryčevo-6 kariniame aerodrome Baltarusijos rytuose, maždaug už 5 km nuo sienos su Rusija, vyksta intensyvios statybos – panašu, kad ruošiamasi ten įkurdinti Rusijos strategines raketas, rašo Laisvės radijo žurnalistai.
Naujuose vaizduose, kuriuos praėjusią savaitę užfiksavo JAV palydovinių vaizdų bendrovė „Planet Labs“, matyti šešios transporto priemonės, kurių dydis ir proporcijos atitinka sistemos „Orešnik“ pagalbinius įrenginius, taip pat nauji pastatai ir įranga, minimoje vietoje atsiradusi per pastaruosius mėnesiu.
„Orešnik“ yra vidutinio nuotolio raketų sistema, galinti nešti ir branduolines, ir įprastines kovines galvutes, o jos apytikslis veikimo nuotolis siekia iki 5 500 km. Maskva šią raketą reklamuoja kaip didelę technologinę pažangą ir gąsdina, kad jų „neįmanoma numušti“.
Nuo Rusijos agresijos karo pradžios ši raketa buvo paleista į Ukrainą bent du kartus.
Gruodžio mėnesį Rusijos gynybos ministerija pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip „Orešnik“ raketos gabenamos į, Rusijos pareigūnų teigimu, Baltarusiją, nors tiksli vieta nebuvo nurodyta.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka savo ruožtu pasigyrė, kad „Orešnik“ sistemos bus dislokuotos jo šalyje.
Pasak Laisvės radijo, dėl prastos vaizdo kokybės neįmanoma nustatyti tikslaus transporto priemonių tipo. Nauji vaizdai atskleidė, kad įrašas galėjo būti nufilmuotas Kryčevo-6 bazės teritorijoje.
Baltarusija, viena artimiausių Rusijos sąjungininkių, nuolat rėmė Maskvą jos kare prieš Ukrainą ir leido savo teritoriją naudoti kaip placdarmą 2022 m. plataus masto invazijai pradėti.
Aktyvios statybos
Laisvės radijo gautose nuotraukose taip pat matyti tebevykstančios dviejų didelių angarų, rekonstruotos geležinkelio stoties ir bėgių statybos, taip pat 25 įvairaus tipo karinės transporto priemonės, sukasta žemė ir nenustatytos paskirties statiniai.
Atrodo, kad neseniai palei bazės perimetrą pastatyti keturi stebėjimo bokštai.
JAV tyrėjai anksčiau, gruodžio pabaigoje, Krychev-6 vietovę nurodė kaip galimą „Orešnik“ operacijų vietą.
Praėjusią savaitę Ukraina pranešė, kad smogė Rusijos vidutinio nuotolio balistinių raketų paleidimo aikštelei Kapustin Jare – objektui, kuris, kaip pranešama, anksčiau buvo naudojamas Maskvos branduolinį užtaisą galinčioms nešti raketoms „Orešnik“ paleisti.
Teoriškai įmanoma
Anksčiau žurnalo „National Defense“ vyriausiasis redaktorius Ihoris Korotčenka teigė, kad nutraukus Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį Rusija turėtų išplėsti „Orešnik“ gamybą.
Sausio mėn. laikraštis „The National Interest“ rašė, kad sistemos perdavimas į kovinę parengtį Baltarusijoje yra signalas Vakarų šalims.
Karybos ekspertas Jurijus Knutovas neseniai nurodė, kad vienas iš šios sistemos nepažeidžiamumo veiksnių yra sutrumpinta raketos pakilimo fazė – laikas nuo paleidimo iki patekimo į kosmosą. Jis paaiškino, kad teoriškai perėmimas įmanomas ir šiame etape, tačiau šiuolaikinėse raketose šis laikotarpis yra minimalus.
J.Knutovas dėstė, kad po patekimo į kosmosą kovinės galvutės atsiskiria, o jų „Orešnik“ turi šešias. Vadinasi, kiekvienai jų perimti reikėtų atskiros priešraketinės gynybos sistemos. Tai reiškia, kad norint atremti vieną paleistą raketą, vienoje teritorijoje reikėtų dislokuoti kelias THAAD lygio sistemas, iš anksto žinant raketos kelią.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į didelį kovinių galvučių greitį – apie 10-12 machų – kaip papildomą komplikaciją. Jo nuomone, esamos priešraketinės gynybos sistemos, tokios kaip „Patriot“, „Aegis“ ir THAAD, nėra pritaikytos tokių savybių taikiniams perimti.