Loading widget group article_left_top...

Baltijos jūroje nuskandintas cheminis ginklas kelia ekologinės katastrofos grėsmę

Audrius Ožalas / Karolis Dovidavičius nuotr.
Audrius OžalasVyr. redaktoriaus pavaduotojas
Baltijos jūroje yra likę daugybė karo laikų karinės amunicijos.  / AFP/Scanpix nuotr.
Baltijos jūroje yra likę daugybė karo laikų karinės amunicijos. / AFP/Scanpix nuotr.

Daugiau nei 50 tūkst. tonų nacių cheminių ginklų, nuskandintų Baltijos jūroje po Antrojo pasaulinio karo, tebekelia ekologinės katastrofos pavojų, Lenkijos vyriausiasis aplinkos apsaugos inspektorius Andrzejus Jagusiewiczius penktadienį pareiškė per spaudos konferenciją.

Loading widget group article_middle_widgets...

Tarp nuskandintų medžiagų esama itin pavojingų, tokių kaip garstyčių dujos ir fosgenas.

Anot A.Jagusiewicziaus, ši problema turėtų būti sprendžiama pasauliniu lygmeniu ir politiniai sprendimai turėtų būti priimti Jungtinių Tautų (JT) ir NATO forumuose.

Manoma, kad po Antrojo pasaulinio karo buvo nuskandinti konteineriai su maždaug 300 tūkst. tonų Vokietijos nacistinio režimo sukauptų cheminių ginklų, daugiausiai Šiaurės ir Baltijos jūrose.

Didėja pavojus, kad tie konteineriai kada nors taps nesandarūs, pažymėjo Lenkijos aplinkos apsaugos inspekcija.

Dėl to kyla grėsmė gyviems organizmams Baltijos jūroje, aiškino A.Jagusiewiczius.

Šioje konferencijoje taip pat dalyvavo Tarptautinio dialogo dėl povandeninių šaudmenų pirmininkas Terrance'as Longas, kuris sakė, kad jau esama technologijų, leidžiančių saugiai utilizuoti cheminius ginklus.

A.Jagusiewiczius pasiūlė šį klausimą iškelti per Hagoje balandį vyksiančią 3-iąją konferenciją dėl Cheminių ginklų konvencijos peržiūrėjimo.