Galima svarstyti, kad po Sovietų Sąjungos griūties, kai Rusiją valdė Borisas Jelcinas, išties buvo galima justi atšilimą. Vakarų verslininkai ir jų partneriai rusai pirkdavo ir parduodavo buvusį valstybinį turtą, kartu kūrė verslus.
Tačiau Rusijos slaptosios tarnybos – tokios kaip KGB įpėdinė FSB – niekada nepamiršo senų nuoskaudų ir neleido sukurti prasmingo pasitikėjimo.
Taigi, kai 2000 metais buvęs KGB karininkas Vladimiras Putinas tvirtai į savo rankas suėmė valstybės aparato vadeles, šaltis pradėjo slinkti per Vakarų ir Rusijos „kraštovaizdį“.
Šių dienų V.Putino ir kitų Kremliaus atstovų komentarai primena sovietų frazes iš Šaltojo karo laikų. Klausytis jų, tai kaip valgyti perkeptą seną patiekalą.
„NATO politika Rusijos atžvilgiu lieka nedraugiška ir neskaidri, – praėjusių metų Miuncheno saugumo konferencijoje sakė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas. – Mes slystame atgal į Šaltąjį karą.“
Į tokį D.Medvedevo komentarą NATO pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove atsakė, kad dėl tokios padėties kalta pati Rusija: „Jie okupavo Ukrainą ir sukūrė gynybos burbulą Juodojoje jūroje, o dabar jie kuria gynybos burbulą Šiaurės Sirijoje.“
Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas parodė raumenis, įsakydamas surengti ataką raketomis prieš Sirijos režimo oro uostą, tai buvo galinga žinutė ir V.Putinui. Tačiau Rusijos prezidentas ir vėl atsakė citatomis iš gilaus šalčio laikotarpio.
Realybė tokia: V.Putino šaknys yra KGB, jis mokėsi iš sovietinės ideologijos ir propagandos, todėl turi polinkį manyti, kad Vakarai yra plėšrūnas, o ne sąjungininkas.
Tikrasis santykių atšalimas prasidėjo 2003 metais, kai V.Putinas išplūdo JAV prezidentą George'ą W.Bushą dėl invazijos į Iraką. Šis įvykis taip giliai įsirėžė į Rusijos prezidento psichiką, kad jis net ir dabar ieško paralelių tarp D.Trumpo raketų atakos Sirijoje ir tuometinės amerikiečių operacijos Irake.
Jeigu Vakarai nebūtų ignoravę V.Putino agresijos prieš Gruziją, tai smarkus santykių ledijimas būtų prasidėjęs dar 2008 metais. Tačiau tada JAV pasuko kitu keliu ir bandė ieškoti būdo, kaip pagerinti santykius su Rusija.
Šis procesas galutinai įstrigo 2011 metais, kai Kremlius pareiškė, esą JAV kišasi į Rusijos vidaus politiką.
Tada V.Putinas jautėsi apgautas Jungtinių Tautų ir NATO dėl Libijos kampanijos. JAV sudavė smūgį ir nuvertė Muammaro Gaddafio režimą, o pastarasis buvo Kremliaus sąjungininkas.
Santykiai dar labiau atšalo 2014 metais, kai Rusija sukėlė karą rytinėje Ukrainoje, aneksavo Krymą, o Vakarai paskelbė sankcijas Kremliaus režimui. Tai jau ledynmetis.
Termometro stulpelis smuktelės dar žemiau po to, kai Sirijos režimas panaudojo cheminį ginklą, o JAV į tai atsakė raketomis.
Stebėtina, kuo šaltesni Vakarų ir Rusijos santykiai, tuo populiaresnis V.Putinas savo šalyje.
Rusijos ekspertai sutinka, kad geriausias būdas sušildyti šiuos santykius – D.Trumpas turėtų smarkiau judinti savo raumenis, rodyti daugiau galios.
Jėga yra vienintelė kalba, kurią supranta V.Putinas.