Iš karto po rinkimų paskelbtais Prancūzijos sociologų skaičiavimais, kurie visada yra itin tikslūs, rinkimus E.Macronas laimėjo su 58 proc. balsų, o jo varžovė surinko 41,8 proc. balsų.
Šios iš karto skelbiamos prognozės paprastai gana tiksliai atspindi rezultatus. Skaičiuojant šiuos rezultatus naudojamas realių rezultatų ir apklausų rezultatų derinys. Iš karto rinkimų apylinkėms užsidarius skelbiami skaičiai yra laikomi itin patikimais šioje kovoje.
Remiantis kai kuriomis apklausomis, E.Macronas prieš antrąjį rinkimų ratą maždaug 10 procentinių punktų lenkė M.Le Pen.
Paskelbus jai nepalankius prognozių rezultatus M.Le Pen atrodė nepraradusi ūpo ir teigė iškovojusi „nuostabią pergalę“.Ji žadėjo tęsti politinę karjerą ir tvirtino „niekada neapleisianti“ Prancūzijos.
„Šie rezultatai ženklina puikią pergalę“, – pareiškė ji.
2017 metų prezidento rinkimų antrame ture taip pat varžėsi tie patys kandidatai. Tąkart E.Macronas nugalėjo surinkęs 66 proc. balsų.
Kaip bebūtų, įgytas nemenkas pranašumas suteikia E.Macronui pasitikėjimo savimi darbui antrąją penkerių metų kadenciją. Kita vertus, šie rinkimai žymi momentą, kai kraštutinė dešinioji stovykla buvo labiausiai priartėjusi prie atėjimo į valdžią Prancūzijoje per šalies naujausių laikų istoriją.
M.Le Pen, kurią oponentai kaltino glaudžiais ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pergalė tikriausiai būtų sukėlusi pasauliui sukrėtimą, panašų į patirtą 2016 metais, kai „Brexito“ referendumą laimėjo Jungtinės Karalystės atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos šalininkai, o Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus.
Oficialūs rezultatai atnešė didžiulį palengvėjimą Europai, nuogąstavusiai, kad Eliziejaus rūmus užėmus M.Le Pen žemynes liks be aiškaus kurso, įvykus „Brexitui“ ir pasitraukus Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
Kairiosios pakraipos ES lyderiai, įskaitant dabartinį Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, ragino Prancūziją rinktis E.Macroną, o ne jo varžovę neįprastame straipsnyje, paskelbtame dienraščio „Le Monde“.
E.Macronas bus pirmasis perrinktas Prancūzijos prezidentas nuo 2002 metų, kai tai pavyko pasiekti Jacques'ui Chiracui. E.Macrono pirmtakai Nicolas Sarkozy ir Francois Hollande'as vadovavo tik po vieną kadenciją.
Planuojama, kad E.Macronas pasakys pergalės kalbą Marso lauke Paryžiaus centre, Eiffelio bokšto papėdėje. Ten susirinkę vėliavomis mojuojantys jo šalininkai prapliupo džiaugsmingais šūksniais, kai 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku buvo paskelbti prognozių rezultatai.
Didelės ambicijos
E.Macronas tikėsis ne tokios komplikuotos antrosios kadencijos ir galimybių įgyvendinti savo viziją dėl tolesnių verslui palankių reformų, taip pat glaudesnės ES integracijos. Pirmąją jo kadenciją temdė protestai, pandemija ir, galiausiai, Rusijos invazija į Ukrainą.
Tačiau prezidentui reikės patraukti savo pusėn tuos, kas rėmė jo oponentus, ir milijonus balsuoti nesivarginusių prancūzų.
Remdamosi oficialiais skaičiais apklausų organizacijos apskaičiavo, kad nedalyvauti rinkimuose galėjo net 28 proc. rinkėjų. Jei bus patvirtintas, šis skaičius bus didžiausias per prezidento rinkimų antruosius turus nuo 1969 metų.
Po pirmojo turo balandžio 10 dieną E.Macrono pozicijos buvo tvirtos, bet vis dėlto įveikiamos.
Antruoju rinkimų kampanijos etapu svarbus jo prioritetas buvo įtikinti ultrakairiųjų lyderio Jeano-Luco Melenchono, kuris per balandžio 10-ąją vykusį pirmąjį turą užėmė trečiąją vietą, šalininkus palaikyti centristą, buvusį investicijų bankininką.
E.Macronui taip pat reikės užsitikrinti tvirtą paprastų žmonių paramą jo partijai, kad ji išsaugotų daugumą per birželį įvyksiančius parlamento rinkimus, o jis išvengtų darbo su kitokių politinių pažiūrų premjeru.
Karti piliulė M.Le Pen
Svarbus jo darbotvarkės klausimas yra pensijų reforma, įskaitant planą pakelti pensinį amžių. E.Macronas įrodinėja, kad tai būtina biudžetui, bet tikriausiai susidurs su dideliu nepritarimu ir protestais.
Prezidentas taip pat turės greit grįžti prie Rusijos invazijos Ukrainoje klausimo, Prancūzijai jaučiant spaudimą didinti ginklų tiekimą Kyjivui ir pasirodžius ženklams, kad V.Putinas praranda susidomėjimą bet kokia diplomatija.
M.Le Pen, kuri daug metų siekė būti išrinkta ir atribojo savo partiją nuo jos įkūrėjo, savo tėvo Jeano-Marie Le Peno, palikimo, trečias pralaimėjimas prezidento rinkimuose bus karti piliulė.
Kritikai tvirtino, kad jos partija visuomet buvo ir liko kraštutinių dešiniųjų rasistinė jėga, o E. Macronas ne kartą atkreipė dėmesį į jos planą pergalės atveju uždrausti dėvėti musulmoniškas skaras viešose vietose.
J.-M.Le Penui 2002-aisiais patekus į antrą rinkimų turą, Prancūzija buvo sukrėsta. Tačiau antrajame ture jis gavo mažiau nei 18 proc. balsų ir prezidentu buvo perrinktas J.Chiracas.