Ilgos derybos
Nors būta derybų pažangos ženklų, lyderiai ilgai nesutarė dėl Prancūzijos ir Vokietijos parengto kompromiso Europos Komisijos (EK) pirmininko klausimu. Sutarimo ilgai nebuvo rasta, nors nuo sekmadienio kalbėtasi jau 18 valandų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pirmadienį pažėręs kritikos deryboms, prieš naują bandymą susierzinęs kvietė: „Surimtėkime.“
Koks tas kompromisas? Dėl jo buvo suderėta dar per Didžiojo dvidešimtuko susitikimą Japonijoje savaitgalį. Pagal jį EK pirmininku buvo siūlomas olandas socialdemokratas Fransas Timmermansas, o ne jo varžovas, konservatorius iš Vokietijos Manfredas Weberis.
Manoma, kad A.Merkel ir E.Macronas, nors ir suprasdami, jog centro dešiniųjų Europos liaudies partija (EPP) turi daugiausia vietų naujajame Europos Parlamente, suvokia ir tai, kad M.Weberis daugeliui nėra tinkamiausias kandidatas.
Tad jį siūloma skirti į Europos Parlamento pirmininkus. EVT vietoj Donaldo Tusko esą galėtų vadovauti koks nors liberalas, o užsienio politikai – dabartinis Belgijos premjeras Charles'is Michelis.
Visgi dar sekmadienio vakarą dalis dešiniųjų ES šalių lyderių sukilo prieš tokį planą – įdomu, kad maištininkams vadovavo net ne F.Timmermansui toli gražu ne šilčiausius jausmus jaučiantys lenkai ar vengrai, o Airijos premjeras Leo Varadkaras.
Briuselyje tuomet kilo chaosas, ir D.Tuskui vietoj pirmininkavimo ganėtinai sklandžiai darbinei vakarienei teko lakstyti po skubiai surengtus pavienius susitikimus su atskirų narių vadovais.
Galiausiai buvo nuspręsta pasiduoti nuovargiui ir prie derybų stalo sugrįžti kitą dieną, nors, žinoma, pokalbiai, tik jau neoficialūs vyko be sustojimo.
Laikas spaudžia: antradienį Strasbūre į pirmąją plenarinę sesiją jau sugužėjo naujasis Europos Parlamentas.