Pasak vyriausiosios rinkimų komisijos, šiam dokumentui pritarė 64 procentai rinkėjų, dalyvavusių praėjusią savaitę pasibaigusiame dviejų etapų referendume.
Kadangi balsavime dalyvavo tik trečdalis iš 52 mln. balsavimo teisę turinčių egiptiečių, opozicija nori užginčyti referendumo teisėtumą, nors ankstesni kaltinimai dėl balsavimo pažeidimų buvo atmesti.
Šis dokumentas ir M.Mursi pasirinkta taktika, siekiant jį kuo greičiau patvirtinti, sukėlė kelias savaites trukusius protestus šalyje. Kai kurie jų pareikalavo aukų – per gruodžio 5 dieną kilusius susirėmimus aštuoni žmonės žuvo ir šimtai buvo sužeisti.
M.Mursi į tautą turėtų kreiptis 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, pranešė prezidentūra.
Kasmet po 1,3 mlrd. JAV dolerių Egipto kariuomenei skiriančios Jungtinės Valstijos paragino M.Mursi pamėginti „įveikti nesutarimus“ su pasaulietiškąja opozicija.
„Mes nuolat laikėmės principo, kad demokratija reikalauja kur kas daugiau, nei paprastas daugumos valdymas“, – antradienį sakė Valstybės departamento atstovo pareigas einantis Patrickas Ventrellas (Patrikas Ventrelas).
„Mes tikimės, kad visos šalys įsipareigos pasmerkti smurtą ir jo išvengti“, – sakė jis.
Opozicija įžvelgia naujojoje chartijoje galimybę pasinaudoti ja kaip priemone griežtiems islamo įstatymams įvesti šioje daugiausia gyventojų turinčioje arabų pasaulio valstybėje.
Opozicinio Nacionalinio gelbėjimo fronto vadovas, Nobelio taikos premijos laureatas Mohamedas ElBaradei socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad naujoji konstitucija yra „niekinė“, nes ji prieštarauja tarptautine teisei „tikėjimo, žodžio ir kt. laisvių“ srityje.
Tuo tarpu M.Mursi vadovaujama Musulmonų brolija tvirtina, kad ši konstitucija yra pirmas žingsnis stabilumui šalyje atkurti po beveik dvejus metus nestabilumo, kuris susidarė po revoliucijos, nuvertusios Hosni Mubaraką.