Pentagonas paskelbė, kad, Iranui paleidus keliolika balistinių raketų prieš JAV kariuomenės ir koalicijos pajėgas Irake, vyksta pirminis žalos vertinimas.
„Aišku, kad šios raketos buvo paleistos iš Irano ir jomis taikytasi mažiausiai į dvi Irako karines bazes Ain al Asade ir Arbilyje, kur dislokuoti JAV kariuomenės ir koalicijos kariai, sakė Pentagono atstovai.
Pranešimų apie aukas kol kas nėra. Pasak Pentagono, pastarosiomis dienomis augant įtampai tarp Vašingtono ir Teherano ir abiem pusėms keičiantis grasinimais, šiose bazėse buvo paskelbta „aukščiausia parengtis“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas su žmona Melania 2018-ųjų gruodį lankėsi Ain al Asado bazėje; tai buvo pirmoji jo kelionė pas JAV karius, dislokuotus karo zonoje. Antradienio vakarą jis sakė, jog pirminis žalos vertinimas po bazių apšaudymo parodė, kad „viskas yra gerai“.
Socialiniame tinkle „Twitter“ D.Trumpas paskelbė, kad „dabar vyksta žalos vertinimas. Kol kas viskas yra gerai!“.
Irano valstybinė televizija pranešė apie ataką prieš vieną bazę, kurioje dislokuoti JAV kariai, ir sakė, kad tai buvo atsakas į praėjusį penktadienį įvykdytą Jungtinių Valstijų bepilotės skraidyklės antskrydį, per kurį žuvo iraniečių generolas Qasemas Soleimani, vienas įtakingiausių veikėjų šalies vyriausybėje.
Per tą bepilotės skraidyklės smūgį prie tarptautinio Bagdado oro uosto taip pat žuvo drauge su Q.Soleimani buvęs irakiečių generolas Abu Mahdi al Muhandisas.
Irano Revoliucinė gvardija pranešė, kad Ain al Asado bazė apšaudyta dešimtimis raketų, ir perspėjo, kad į JAV kontrataką gali būti sureaguota dar griežčiau. Taip pat Gvardija pagrasino smogti Izraelio ir Amerikos „sąjungininkėms vyriausybėms“.
„Patariame Amerikos žmonėms išvesti JAV karius, [dislokuotus] regione, kad išvengtų didesnių netekčių ir neleistų, kad jų karių gyvybėms toliau grėstų pavojus dėl vis didesnės režimo neapykantos“, – sakoma Revoliucinės gvardijos pareiškime.
Tačiau Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas, regis, užsiminė, kad daugiau smūgių kol kas neplanuojama.
„Iranas ėmėsi ir baigė vykdyti proporcingas savigynos priemones“, nusitaikęs į bazę, iš kur buvo įvykdyta „baili ginkluota ataka prieš mūsų piliečius ir įtakingus pareigūnus“, tviteryje parašė Irano diplomatijos vadovas.
Didelė eskalacija
Smūgių įžūlumas buvo itin nebūdingas Iranui, kuris būdavo linkęs užmaskuoti atakas prieš JAV interesus ar karius pasinaudodamas marionetinėmis šiitų pajėgomis. Tuo metu per šią ataką buvo panaudota įprastinė ginkluotė, o Irano pajėgos netrukus prisiėmė atsakomybę.
„Tai yra didelė eskalacija. Balistinės raketos, atvirai paleistos iš Irano į amerikiečių taikinius, yra nauja fazė“, – sakė šiitų ginkluotųjų grupuočių specialistas Phillipas Smythas.
Po Irano apšaudymo raketomis D.Trumpas antradienio vakarą nesikreipė į tautą per televiziją, nors yra susiklosčiusi tokia neoficiali prezidentinė tradicija. Vis dėlto jis turėtų paskelbti pranešimą trečiadienio rytą Vašingtone.
Paskelbus apie bazių apšaudymą, šoktelėjo naftos kainos.
Tuo metu JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) pranešė uždraudžianti JAV registruotoms oro linijoms skraidyti virš Irako, Irano, Persijos įlankos ir Omano įlankos, kad būtų išvengta potencialios „klaidingos [orlaivių] identifikacijos“.
Atvira konfrontacija įvyko po kelių dienų Vašingtono ir Teherano žvanginimo ginklais ir kilusios painiavos dėl JAV karių Irake, kur taip pat kilo pasipiktinimas dėl bepiločio orlaivio smūgio, ateities.
Per antradienį Irane vykusias Q.Soleimani laidotuves Irano Revoliucinės gvardijos vadas Hosseinas Salami pažadėjo „atkeršyti“ už jo žūtį.
Kiek anksčiau D.Trumpas buvo perspėjęs, kad „jei Iranas padarys kažką, ko neturėtų, jie labai smarkiai nukentės nuo padarinių“.
Q.Soleimani, vadovavusį elitinėms Kudso (Jeruzalės) pajėgoms, atsakingoms už Revoliucinės gvardijos operacijas užsienyje, jis pavadino „monstru“.
Tačiau D.Trumpas taip pat pakeitė savo ankstesnę poziciją, kad jis turi teisę karo metu įsakyti smogti Irano kultūros paveldo objektams.
Sulaukęs griežtos kritikos, kad tokia ataka būtų karo nusikaltimas, D.Trumpas pareiškė, kad jis nemato nieko prieš laikytis tarptautinės teisės. Tačiau prezidentas pakartojo savo ankstesnį skundą, kad laiko tokius suvaržymus neteisingais.
Per Q.Soleimani laidotuves jo gimtajame Kermano mieste pietryčių Irane susidarius spūsčiai žuvo 56 žmonės, o dar 213 buvo sužeisti, informavo vietos žiniasklaida.
Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad generolas buvo palaidotas antradienio vakarą.
Užsienio karių išvedimas
Kelios valandos prieš Irano ataką, D.Trumpas stengėsi nutraukti painiavą dėl savo planų maždaug 5 200 JAV karių Irake atžvilgiu. Jis sakė, kad amerikiečių kariai ten turėtų likti, nors Irako parlamentas prieš kelias dienas paragino juos palikti šalį.
„Kažkuriuo metu norime pasitraukti, bet dabar nėra tinkamas metas“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė prezidentas.
Nepaisant Vašingtono pareiškimų, kelios sąjungininkės nusprendė išvesti iš šalies dalį savo karių, tad kilo abejonių dėl JAV vadovaujamos misijos, padedančios Irako kariams kovoti su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), ateities.
Kanada paskelbė, kad dalis iš jos maždaug 500 karių bus perkelti į Kuveitą, o NATO pranešė, kad taip pat laikinai perkelia dalį karių į kitas bazes Irake ir už jo ribų.
Dar kelios valstybės, įskaitant Vokietiją ir Rumuniją, paskelbė planus perkelti savo pajėgas iš Irako. Prancūzija ir Italija pabrėžė neketinančios to daryti.
Mįslingas laiškas
Sekmadienį irakiečių parlamentas pritarė rezoliucijai, raginančiai išprašyti iš šalies JAV karius.
Pirmadienį pasirodė laiškas, kuriame JAV brigados generolas Williamas Seely informavo irakiečių kariškius, kad amerikiečių pajėgos esą ruošiasi palikti Iraką.
Tuo metu Vašingtone JAV pareigūnai stengėsi tai paneigti, vadindami tą laišką per klaidą išsiųstu juodraščiu arba, kaip sakė D.Trumpas, melagingu laišku.
„Nieko nežinau apie tą laišką, – žurnalistams sakė D.Trumpas. – Kiek suprantu, tai buvo nepasirašytas laiškas. Nežinau, ar tas laiškas buvo melagingas, nepasirašytas ar dar koks nors.“
Tačiau Irako premjeras Adelis Abdel Mahdi antradienį pabrėžė, kad į gautą laišką buvo sureaguota rimtai.
„Tai nebuvo popieriaus lapas, iškritęs iš spausdintuvo ir atsitiktinai mus pasiekęs“, – sakė A.Abdel Mahdi per vyriausybės posėdį, kuris buvo transliuojamas per televiziją.
Antradienį D.Trumpas sakė, kad norėtų, jog iš Irako galiausiai būtų išvesti kariai, bet pabrėžė, kad tai padarius netinkamomis sąlygomis reikštų strateginę dovaną Iranui.
