Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Istorikas įvertino, ar Rusija kada nors gali pasikeisti: viskas užkoduota jos praeityje

Viktorija Samarinaitė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Viktorija SamarinaitėPasaulio aktualijų vertėja-redaktorė
Sovietų Sąjungos įkūrėjo Vladimiro Lenino potretas, nešamas per Gegužės 1-osios demonstraciją Maskvoje 2022 metais. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Sovietų Sąjungos įkūrėjo Vladimiro Lenino potretas, nešamas per Gegužės 1-osios demonstraciją Maskvoje 2022 metais. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Rusijos invazija į Ukrainą tik dar sykį skausmingai priminė, ko siekia ir kokia gali būti Rusija. Nors Vakarų šalys daugelį metų su ja taikstėsi ir nuolaidžiavo, vilčių apie tai, kad Rusija galėtų būti kitokia, tęsiantis brutaliems karo veiksmams Ukrainoje, mažėja. Su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu doc. dr. Algirdu Jakubčioniu kalbėjomės apie Rusijos agresijos ištakas, jos valdžios ir visuomenės pasirengimą pokyčiams bei tai, ko iš Maskvos galima tikėtis ateityje.

Loading widget group article_middle_widgets...

– Prieš pokalbį perfrazavote vieno rusų istoriko žodžius, anot kurių, bet koks antirusiškas pasisakymas, rusų supratimu, yra istorijos klastojimas. Jūsų nuomone, tai Rusijos istorijos kredo. Kodėl galvojate, kad ši frazė geriausiai įkūnija tai, kaip Rusija suvokia save?

– Pirmiausia, Rusijos istorija rusams yra jų išskirtinumo istorija. Jeigu žiūrėtume į Rusijos valstybės formavimosi ištakas, tai XI a. dar tik buvusi Maskvos kunigaikštystė jau pradėjo užkariaujamuosius žygius Baltosios jūros link. Tas naujų teritorijų užėmimas ilgainiui tapo absoliučiai neatsiejamas nuo Rusijos ir pačių rusų mentaliteto.

Jeigu jau kalbame apie visus tuos karus, tai kaip juos ėmė traktuoti Rusijos propaganda? Absoliuti dauguma jų buvo įvardinti kaip gynybiniai karai.

Algirdas Jakubčionis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Algirdas Jakubčionis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.