Loading widget group article_left_top...

JAV sankcijomis nubaudė V.Putinui artimus oligarchus iš „Kremliaus sąrašo“

Šaltinis: 15min, BNS
Stevenas Mnuchinas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Stevenas Mnuchinas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas septyniems rusų oligarchams, kaltinamiems remiant ir gaunant naudos iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangų pakenkti Vakarų demokratijoms, ir dar 17 vyriausybės pareigūnų už „kenksmingą veiklą“ pasaulyje.

Loading widget group article_middle_widgets...

„Jungtinės Valstijos ėmėsi šių veiksmų reaguodamos į visą Rusijos vyriausybės besitęsiantį ir vis begėdiškesnį kenksmingos veiklos visame pasaulyje modelį“, – sakė vienas pareigūnas.

Į „Kremliaus sąrašą“ įtraukti tokie Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimi verslininkai kaip neseniai Kipro pilietybę nusipirkęs verslininkas Olegas Deripaska, milijardieriaus Arkadijaus Rotenbergo sūnus Igoris Rotenbergas, V.Putino žentas Kirilas Šamalovas, energetikos kompanijos „Renova Group“ prezidentas Viktoras Vekselbergas, Suleimanas Kerimovas, naftos magnatas Vladimiras Bogdanovas, Andrejus Skočas.

Olegas Deripaska / „Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr.
Olegas Deripaska / „Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr.

Vašingtonas sankcijomis nubaudė ir Rusijos vidaus reikalų ministrą Vladimirą Kolokolcevą, Rusijos nacionalinės gvardijos vadovą Viktorą Zolotovą, Rusijos ryšių reguliavimo tarnybos vadovą Aleksandrą Žarovą, Tulos srities gubernatorių Aleksejų Diuminą, Valstybės Dūmos deputatą Vladislavą Rezniką, VTB banko vadovą Andrejų Kostiną, „Gazprom“ banko valdybos pirmininką Andrejų Akimovą.

Vladislavas Reznikas / „Scanpix“ nuotr.
Vladislavas Reznikas / „Scanpix“ nuotr.

Tarp 12-os įmonių, kurioms buvo skirtos sankcijos – su O.Deripaska siejama „Basic Element limited“, energetikos įmonė „En+“, žemės ūkio holdingas „Kuban“, kompanijų grupė „Renova“, „Gazprom Burenie“, „JSC Eurosibenergo“.

Pasak Donaldo Trumpo administracijos aukšto rango pareigūnų, šios sankcijos nėra atsakas į kokią nors vieną veiklą. Maskva yra baudžiama už savo konfrontacinius veiksmus apskritai, įskaitant veiksmus Kryme ir Rytų Ukrainoje, paramą Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, kibernetines atakas ir bandymą pakenkti Vakarų demokratijoms.

Basharas al Assadas ir Vladimiras Putinas Rusijos karinių oro pajėgų bazėje Sirijoje / „Scanpix“/AP nuotr.
Basharas al Assadas ir Vladimiras Putinas Rusijos karinių oro pajėgų bazėje Sirijoje / „Scanpix“/AP nuotr.

Pareigūnai neturėjo įgaliojimų komentuoti įvestų sankcijų, todėl kalbėjo anonimiškai.

D.Trumpo administracija šių sankcijų imasi norėdama parodyti, kad Kremliui nėra per daug atlaidi.

Anksčiau penktadienį laikraštis „The Wall Street Journal“ citavo „sankcijų klausimus išmanančius šaltinius“, sakiusius, kad įvesti sankcijas buvo planuojama dar iki skandalo dėl buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimo

Anglijoje. Londonas ir jo sąjungininkės Vakarų šalys dėl šios atakos įtaria Rusiją, bet Maskva tokius kaltinimus įnirtingai atmeta.

Julija ir Sergejus Skripaliai / „Facebook“ nuotr.
Julija ir Sergejus Skripaliai / „Facebook“ nuotr.

Pasak laikraščio, JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas dar šių metų sausį užsiminė, kad administracija taikys naujas sankcijas, „remdamasi parengtu Rusijos oligarchų, korumpouotų politikų ir Vladimirui Putinui artimo elito atstovų slaptu sąrašu“.