Šis precedento neturintis Vašingtono prisipažinimas buvo paskelbtas įsiplieskus ginčui su Europa dėl didelio masto sekimo.
Diplomatijos vadovas taip pat patikino, kad veiksmai, sukėlę artimų Amerikos sąjungininkų, tokių kaip Vokietija, įtūžį, nebebus kartojami.
„Patikinu jus, kad šiame procese nebuvo piktnaudžiaujama nekaltais žmonėmis, tačiau dedamos pastangos rinkti informaciją, – J.Kerry sakė vienai Londone vykusiais konferencijai vaizdo ryšiu. – Taip, kai kuriais atvejais buvo nueita pernelyg toli netinkama kryptimi.“
„Ir prezidentas – mūsų prezidentas – pasiryžęs mėginti išsiaiškinti ir išaiškinti žmonėms; dabar jis atlieka išsamią peržiūrą, kad niekas nesijaustų esantis išnaudojamas“, – pažymėjo J.Kerry.
Jis pridūrė, kad Vašingtonas mėgindavo „atsitiktiniu būdu“ rasti galimybių nustatyti grėsmes, į kurias reikėtų reaguoti.
„Ir kai kuriais atvejais – tai pripažįstu aš, taip pat prezidentas – kai kurie iš tų veiksmų siekdavo per toli, o mes ketiname užtikrinti, kad tai nebenutiks ateityje“, – pabrėžė J.Kerry.
Pastaruoju meti skelbti įtarimai ir pranešimai apie JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdomą didelio masto šnipinėjimą smarkiai pablogino transatlantinius ryšius.
Prieš kelias dienas Vokietijos kanclerė Angela Merkel piktai priekaištavo JAV prezidentui Barackui Obamai dėl įtarimų, jog NSA šnipinėjo jos telefoną, sakydama, jog tokie veiksmai prilygtų „pasitikėjimo pažeidimui“.