„Le Figaro“: Kinijai nepatinka Rusijos branduoliniai grasinimai
Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“ atkreipia dėmesį, kad V.Putinas ima prarasti Kinijos ir Indijos paramą.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, kuris palaiko tvirtą strateginę partnerystę su Maskva, tiesmukai perspėjo V.Putiną, kad „ne laikas karui“.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasakė tą patį, tačiau kinišku stiliumi, šypsodamasis ir naudodamas užuominas. Jis siūlė į tarptautinę sistemą įlieti „teigiamos energijos“ ir „stabilumo“.
Tai buvo būdas priminti V.Putinui, kad nors jis pritaria jo siekiui pakeisti pasaulio tvarką ir išstumti Vakarų įtaką, tačiau nepritaria jo destruktyviems metodams, nes jie kelia chaosą ir anarchiją, o tai nėra naudinga Kinijos ekonominiam vystymuisi, rašo „Le Figaro“.
Pekinui nepatinka, kai Kremlius kelia branduolinę grėsmę. Rusijos išpuolis prieš suverenią JT valstybę narę taip pat prieštarauja Kinijos diplomatinei doktrinai ir sukuria pavojingą precedentą. Šios ir kitos priežastys paaiškina, kodėl Pekinas atsisakė pristatyti V.Putino prašomus ginklus. Kinijos ir Rusijos „neribota draugystė“ patiria išbandymą, konstatuoja Prancūzijos laikraščio žurnalistė Isaebell Lasserre.
„Gazeta Wyborcza“: mobilizacija nėra dalinė
Apžvalgininkas Ivanas Preobraženskis didžiausiam Lenkijos nepriklausomam dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ teigė, kad „Rusijos prezidentas savo tautiečiams karą paskelbė jau seniai“.
„Daugelį metų jis su žmonėmis elgėsi kaip su patrankų mėsa, reikalinga jo užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Ne kitaip yra ir dabar. Rusijos prezidentas ketina siųsti šimtus tūkstančių piliečių į Ukrainą, kad jie ten kariautų ir žūtų, nes jis to nori“, – tikino apžvalgininkas.
Jis nesutinka, kad Rusijoje šiuo metu vykdoma tik dalinė mobilizacija.
„Tai, ką matome dabar, yra pirmoji klasikinės visiškos karo mobilizacijos banga. Nors valdžios institucijos tvirtina, kad ji yra dalinė, ji gali paveikti visus galinčius atlikti karinę tarnybą“, – mano I.Preobraženskis.
Jis įsitikinęs, kad apie dalinę mobilizaciją kalbama tam, kad būtų išvengta masinių protestų.
„Įvedus karo padėtį ir oficialiai paskelbus visuotinę mobilizaciją, rusai nebegalėtų apsimesti, kad nieko nevyksta. Valdžia pati būtų privertusi juos išeiti į gatves. Todėl Kremlius pasirinko tokią veiksmų formą“, – paaiškino Rusijos politikos apžvalgininkas.