Komunistinė Kinija niekada nevaldė demokratinės salos, kurioje gyvena 24 mln. žmonių, tačiau vis dar teigia, kad tai yra jos teritorija, ir neatmeta karinio puolimo galimybės.
Beveik kasdien Kinijos lėktuvai ar stebėjimo balionai pasirodo Taivano sąsiauryje, o Jungtinės Valstijos intensyvina karines pratybas su savo sąjungininkėmis visame Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Vašingtonas – didžiausias Taibėjaus rėmėjas, kurio santykiai su Pekinu nuo praėjusių rinkimų saloje smarkiai pablogėjo. JAV tiekia Taivanui ginklus ir pagal įsipareigojimą palieka atvirą perspektyvą, kad, užpuolus Kinijai, imtųsi Taivaną ginti karinėmis priemonėmis.
Tačiau analitikai mano, kad, jei Kinija užpultų Taivaną, ji taip pat galėtų įtraukti regionines kaimynes, pavyzdžiui, Japoniją, Filipinus, Korėją, ir net Europos bei Ramiojo vandenyno regiono valstybes, įskaitant Australiją.
Visos dedamosios rodo, kad kitas Taivano prezidentas atsidurs prie kulminacinio taško artėjančios supervalstybių priešpriešos centre.
