Pernai vienu iš svarbiausiu tarptautinės politikos įvykių tapo ryškus Šiaurės Korėjos diplomatinės politikos pasikeitimas – diktatoriaus Kim Jong Unas susitiko su Pietų Korėjos ir JAV lyderiais, nors su šiomis valstybėmis Šiaurės Korėja ilgai konfliktavo.
Tai buvo svarbūs žingsniai taikos link, nes pastaruosius kelerius metus Šiaurės Korėja atliko seriją bandymų su raketomis, galinčiomis nešti branduolinį užtaisą. Tai paaštrino retoriką tarp Pchenjano ir Vašingtono, skambėjo įžeidimai ir grasinimai.
Tačiau 2018-ųjų birželį Šiaurės Korėjos lyderis susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Jie kalbėjo apie branduolinį nusiginklavimą. Nors realios naudos būta nedaug, bet pats susitikimo faktas ekspertams įkvėpė tikėjimo galimais pokyčiais.
Šį antradienį, per 2019-ųjų sutiktuvėms skirtą šventinę kalbą, Kim Jong Unas vėl prabilo grasinančiu tonu.
Jis teigė, kad Šiaurės Korėja kol kas nekeičia pasirinktos naujos politinės krypties ir neatsisako branduolinio nusiginklavimo idėjos, tačiau tai gali pasikeisti, jeigu JAV ir toliau taikys ekonomines sankcijas.
„Jei JAV nesilaikys savo pažado ir toliau primygtinai reikalaus sankcijų ir spaudimo mūsų Respublikai, tai mes galime svarstyti naują būdą apsaugoti savo suverenumą ir interesus“, – kalbėjo Kim Jong Unas.
BBC kalbinti ekspertai sako, kad taip Kim Jong Unas siekia paspausti JAV, Pietų Korėją ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, kad jau 2019-aisias būtų atsisakyta kai kurių iš taikomų sankcijų.
„Tonas toks, kokio ir buvo galima tikėtis“, – BBC sakė apžvalgininkas Oliveris Hothamas.
2017 metais Kim Jong Unas susitiko ne tik su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, bet ir su Pietų Korėjos lyderiu Moon Jae Inu. Teigiama, kad 2019-aisiais turėtų vykti daugiau susitikimų tarp kaimyninių šalių lyderių.
