Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Musulmonai piktinasi dėl Korano deginimo Europoje: tai – žodžio laisvė ar peržengta riba?

Viktorija Samarinaitė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Viktorija SamarinaitėPasaulio aktualijų vertėja-redaktorė
Protestas Bagdade / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Protestas Bagdade / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose platinamos nuotraukos, kuriose matyti liepsnojanti šventoji islamo knyga – Koranas. Vakarų visuomenėms tai – saviraiškos, žodžio laisvės apraiška, o musulmonų bendruomenėms visame pasaulyje – bjaurus įžeidimas. Tačiau kyla klausimas, kada laisvė į savo nuomonę, poziciją peržengia ploną raudoną liniją ir virsta neapykantos kalba? Ar įmanomas teisinės šios laisvės reglamentavimas, o gal tai – automatinis jos apribojimas? Apie tai 15min kalbėjosi su šios srities atstovais ir ekspertais.

Loading widget group article_middle_widgets...

Šią savaitę Danijoje jau buvo surengtos dvi demonstracijos, kurių metu prie Egipto ir Turkijos ambasadų buvo padegtos musulmonų šventraščio kopijos. Protestai tęsia per praeitą mėnesį Danijoje ir Švedijoje įvykdytų panašių incidentų seriją.

Leidimai rengti tokias demonstracijas Stokholmui kainavo: šalies diplomatai sulaukė pasipiktinimo iš musulmoniškų šalių vyriausybių, jose gyvenantys civiliai bandė atsakyti lygiavertiškai ir degino nacionalines vėliavas, protestuotojai Bagdade apgulė Švedijos ambasadą ir sukėlė gaisrą, ko rezultate Stokholmas iš šalies išsiuntė savo valstybės tarnautojus.

Tiek Danijos, tiek Švedijos vyriausybės tokius incidentus pasmerkė, vadindamos juos „provokaciniais ir gėdingais veiksmais“, „islamofobijos“ proveržiais, tačiau tvirtino, jog situacijos pakeisti negali.