„Jei iškils toks poreikis ir NATO priims bendrą sprendimą, Latvijoje bus dislokuotas branduolinis ginklas“, – teigė E. Rinkevičius, kurį cituoja portalas delfi.lv.
Šis pareiškimas nuskambėjo aktyvėjant Europos branduolinio atgrasymo iniciatyvoms. Rugsėjo 23 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sutiko pradėti derybas dėl Latvijos prisijungimo prie Prancūzijos iniciatyvos „Forward Nuclear Deterrence Initiative“. Paryžius taip pat išreiškė pasirengimą stiprinti karinį buvimą šalyje, ypač oro gynybos srityje.
E. Macrono kovą pristatyta iniciatyva numato galimybę sąjungininkių šalyse laikinai dislokuoti Prancūzijos naikintuvus „Rafale“, galinčius gabenti branduolinį ginklą, taip pat naudotis jų karinėmis bazėmis bei oro erdve.
Prie Prancūzijos iniciatyvos anksčiau prisijungė Norvegija, Švedija, Danija ir Suomija. Estija ir Lietuva taip pat svarsto galimybę dalyvauti. Birželį Suomijos parlamentas atšaukė draudimą įvežti, gabenti tranzitu ir saugoti branduolinį ginklą šalies gynybos reikmėms. Lietuva rugsėjį taip pat pradėjo naikinti teisinius apribojimus branduolinio ginklo dislokavimui – Seimas po pirmojo svarstymo pritarė atitinkamai pataisai.
Lygiagrečiai Jungtinė Karalystė pasiūlė Suomijai ir kitoms Šiaurės Europos šalims papildomą branduolinio atgrasymo mechanizmą. Šio „branduolinio skėčio“ pagrindą turėtų sudaryti Britanijos atominiai povandeniniai laivai.
