Latvijos ministras pirmininkas sulaukė didžiulio rinkėjų palaikymo – jo vadovaujama politinė jėga „Jungtinis sąrašas“ (angl. „United List“) surinko 35 proc. balsų ir turėtų gauti 42 vietas 100 vietų turinčiame Latvijos parlamente – Saeimoje.
Tai didžiausias vienos politinės jėgos iškovotų mandatų skaičius Latvijos parlamentų istorijoje. Iki šiol rekordas priklausė partijai „Latvijos kelias“, kuri 1993 m. laimėjo 36 vietas.
Tokia didelė parlamento mandatų dalis suteiks A.Kulbergui dominuojančią poziciją formuojant būsimą valdančiąją koaliciją, kai prezidentas Edgaras Rinkevičius oficialiai pakvies jį imtis šio proceso.
Labiausiai tikėtina, kad naująją koaliciją sudarys „Jungtinis sąrašas“, Nacionalinis aljansas, turintis 10 mandatų, ir „Naujoji vienybė“ (7 mandatai). Kartu šios politinės jėgos turėtų 59 vietas ir užsitikrintų tvirtą daugumą.
Neatmetama, kad A.Kulbergas gali siekti į koaliciją įtraukti ir kitą partiją arba apsiriboti bendradarbiavimu tik su Nacionaliniu aljansu. Tačiau tai dar paaiškės vėliau ir nėra būtina sąlyga jam formuoti būsimą politinę darbotvarkę.
„Jungtinis sąrašas“ pirmavo beveik visoje Latvijoje – išimtis buvo tik šešios rinkimų apygardos šalies pietryčiuose.
Kitos į 15-ąją Saeimą patekusios politinės jėgos – „Latvija pirmiausia“ (17 mandatų), „Suvereni galia / Naujieji latviai“ (15 mandatų) ir „Progresyvieji“ (9 mandatai). Tikėtina, kad visos jos liks opozicijoje.
Kaip bus formuojama naujoji vyriausybė?
Būtent prezidentas turi paskirti kandidatą, kuriam bus pavesta formuoti Vyriausybę. Akivaizdu, kad juo taps A.Kulbergas.
Paprastai kandidatui suteikiamas gana trumpas, maždaug savaitės, laikotarpis galimai vyriausybei suburti. Atsižvelgiant į triuškinamą „Jungtinio sąrašo“ pergalę ir tikimybę, kad naujoji koalicija bus panaši į ankstesnę, tik be pasitraukusios Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS), šis procesas gali vykti gerokai greičiau nei įprastai.
Partijoms susitarus ir pasirašius koalicijos sutartį, vyriausybės deklaraciją bei veiksmų planą, taip pat pasidalijus ministerijų portfelius, naujosios vyriausybės sudėtis teikiama Saeimos balsavimui. Jai patvirtinti būtina parlamento dauguma. Jei balsavimas sėkmingas, vyriausybė gali pradėti darbą.
Tuomet prasidės spėlionės, ar naujajam kabinetui pavyks išsilaikyti iki kitų Saeimos rinkimų 2030 metais.
Dėl tokio masto Kulbergo pergalės ši tikimybė yra didesnė nei bet kada pastaraisiais metais. Vis dėlto koalicijos stabilumui gali pakenkti galimi skandalai ir būtinybė pagaliau spręsti opias problemas, tokias kaip nacionalinės oro bendrovės „airBaltic“ ateitis ir geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas.
Jeigu vyriausybė žlugtų, tai nereikštų naujų rinkimų. Tokiu atveju partijos tiesiog iš naujo pradėtų derybas dėl kitos vyriausybės sudarymo. Tačiau ir tuomet sunku įsivaizduoti alternatyvą koalicijai, kurioje pagrindinį vaidmenį atliktų „Jungtinis sąrašas“.
Per penkis mėnesius, kai eina ministro pirmininko pareigas, Kulbergas save pristatė kaip tiesmuką, veiksmų nevengiantį politiką, turintį aiškių ateities planų.
Dabar jis turi galimybę įrodyti, kad jo pažadai verti pasitikėjimo.