Kaip paaiškino pareigūnas, Lenkijos valdžios institucijos ir kariuomenė jau sprendžia, kaip elgsis blogiausio scenarijaus atveju – galimo karo su Rusija.
Nors aktyvus pasirengimas tokiai galimai įvykių sekai tęsiasi, Varšuva viliasi, kad tai niekada neįvyks.
„Mes ruošiamės karui, tikėdamiesi, kad jis niekada neprasidės“, – pabrėžė viceministras.
„80 proc. Lenkijos gynybos sistemos pajėgumų yra skirti karo metui, o, esant taikai, panaudoti galima tik nedidelę jų dalį. Mes nestipriname kariuomenės dėl spaudos dėmesio, mes ją kuriame, tikėdami, kad ji turi būti pasirengusi vykdyti nacionalinės gynybos operacijas itin nepalankiomis sąlygomis, ir turime turėti tam reikalingas priemones“, – pridūrė jis.
Anot politiko, Lenkija ne tik stiprina gynybos pajėgumus, bet ir ruošiasi galimai agresijai prieš energetiką ir infrastruktūrą.
Kaip pažymėjo viceministras, šiuo metu kur kas realiau yra tai, kas gali įvykti per artimiausius kelis mėnesius – nauja didelio masto Rusijos provokacija. C.Tomczykas nesuteikė daugiau informacijos apie tai, ką konkrečiai turi omenyje.
Jis priminė NATO pajėgų Europoje vado Aleksuso Grynkewichiaus pareiškimą, kuomet jis pažymėjo, kad 2027 m. Rusija galėtų atkurti savo karinį potencialą ir būti pasirengusi konfliktui su Europa.
Kaip sakė viceministras, Lenkijos valdžia jau nebeskirsto scenarijų į „realius“ ir „nerealius“, o tik į „tikėtinus“ ir „mažai tikėtinus“.
„Šiandien aš nepasakysiu tikslios datos. Didelio masto Kremliaus provokacija pilnai gali įvykti per kelis mėnesius“, – įspėjo jis.
C.Tomczyko įsitikinimu, pagrindinis veiksnys iki šiol išlieka nepakitęs – įvykių raida Rusijos ir Ukrainos kare.
Jis spėjo, kad šiuo metu Rusija nėra pasirengusi karui su NATO, tačiau, kaip pažymėjo jis, tai nereiškia, jog jo niekada nebus.
„Juolab, mes matome: Ukraina sulaikė Rusiją – jau nekalbant apie visą Aljanso potencialą. Turime suvokti savo jėgą“, – sąjungininkus ragino politikas.
