Visų 29 NATO šalių užsienio reikalų ministrai antradienį ruošiasi aptarti praėjusią savaitę Kerčės sąsiauryje įvykusį incidentą, kai Rusijos pasieniečiai prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų perėmė tris ukrainiečių karo laivus ir suėmė 24 jūrininkus.
Ministrų darbotvarkėje taip pat bus Šaltojo karo laikų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF), iš kurios Vašingtonas ketina pasitraukti dėl įtariamų Rusijos pažeidimų. J.Stoltenbergas žada „apgalvotą, proporcingą“ atsaką šiuo klausimu.
Europos lyderiai per savaitgalį Buenos Airėse vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių viršūnių susitikimą spaudė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl ginčo su Ukraina. Vis dėlto Vakarų galybės nedrįsta imtis konkrečių veiksmų, galinčių eskaluoti padėtį.
Atrodo, kad NATO nepatenkins Ukrainos prezidento Petro Porošenkos prašymo dislokuoti karinius laivus Azovo jūroje.
J.Stoltenbergas vėl paragino Rusiją paleisti jūreivius ir laivus, taip pat leisti ukrainiečiams nekliudomai naudotis savo uostais Azovo jūros pakrantėje.
NATO generalinis sekretorius pareiškė tikintis, kad ministrai „išsiųs Rusijai labai aiškią žinią“, bet nepasiūlė Kijevui jokių naujų paramos priemonių ir tiesiog apibūdino, kaip Aljansas padidino aktyvumą Juodojoje jūroje.
„NATO jau aktyviau veikia Juodojoje jūroje: šiemet NATO laivai toje jūroje buvo gerokai daugiau dienų negu pernai. Be to, intensyviau patruliuojama oro erdvė. Apskritai daugiau būnama Juodojoje jūroje“, – žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.
„Žinoma, atidžiai stebėsime padėtį tame regione, atsižvelgdami į įvykius, kuriuos matėme prieš kelias dienas“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę įvykęs incidentas buvo pirmoji atvira Rusijos ir Ukrainos pajėgų konfrontacija jūroje nuo 2014 metų, kai Rytų Ukrainoje prasidėjo Maskvos palaikomų separatistų ginkluotas sukilimas.
