Perversmas Nigerio, vėliavos – Rusijos: kokių interesų šioje šalyje turi Maskva ir kodėl minima „Wagner“?

Viktorija SamarinaitėPasaulio aktualijų vertėja-redaktorė

Praeitą savaitę pasaulį apskriejo žinia, kad Nigerio prezidento Mohamedo Bazoumo sargybos daliniai jį nušalino nuo valdžios, įkalino ir paskelbė konstituciją negaliojančia. Šalyje įsivyravo suirutė, prasidėjo demonstracijos, atakos prieš diplomatines atstovybes, tolesnė įvykių kryptis kol kas nėra aiški. Daugiausia klausimų kelia Nigerio perversmininkų gretose plevėsuojančios Rusijos vėliavos ir prezidentą Vladimirą Putiną šlovinantys šūksniai – įžvalgomis apie situaciją Nigeryje, galimą Rusijos indėlį į perversmą su 15min pasidalino analitinių tyrimų centro „OSMOS“ direktorius, Tiubingeno universiteto doktorantas Žilvinas Švedkauskas.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės pasmerkė šalyje įvykdytą perversmą, per kurį Nigerio prezidento gvardijos nariai nuvertė M.Bazoumą ir įvedė karinę chuntą, pavadintą Nacionaline tėvynės apsaugos taryba.

Pirmadienį karinė chunta taip pat sulaikė keturis ministrus, vieną buvusį ministrą ir nušalinto prezidento partijos vadovą.

Protestai Nigeryje / „DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“

Nuo 1960 m., kai Nigeris tapo nepriklausomas nuo Prancūzijos, jame neretai vyksta kariniai perversmai, nors pastaraisiais metais politinis nestabilumas šioje Afrikos valstybėje buvo mažesnis. Kai 2021 m. į valdžią atėjo M.Bazoumas – tai buvo pirmasis demokratinis valdžios perdavimas šalyje.

Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) sekmadienį pareikalavo, kad Nigerio prezidentas būtų paleistas ir per savaitę sugrąžintas į pareigas. Bendrijos atstovai pareiškė, kad, jei chunta liks valdžioje, jie „imsis visų būtinų priemonių konstitucinei tvarkai Nigerio Respublikoje atkurti“, įskaitant jėgos panaudojimą.