Tiesioginė karo pasekmė – Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO, dėl ko Baltijos jūra praminta „NATO ežeru“.
Iš pirmojo žvilgsnio Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pakliuvo į labai sudėtingą padėtį, rašo leidinys „Ynet News“. Rusijos nuostoliai vertinami maždaug 400 tūkst. žuvusiųjų, apie 700 tūkst. sužeistųjų ir tų, kurie dingo be žinios.
Didžioji dalis šiuolaikinių tankų buvo sunaikinta – pirmiausia raketomis, vėliau – pigiais Ukrainos dronais. Juodosios jūros laivynas neteko savo flagmano ir daugelio laivų bei iš esmės nesuvaidino lemiamo vaidmens.
Ukraina vis dažniau vykdo dronų smūgius giliai į Rusijos teritoriją, darydama didelę žalą naftos infrastruktūrai. Agresorei teko pertvarkyti ekonomiką į karo režimą: 42 proc. biudžeto, beveik 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), skiriama gynybai.
Atrodytų logiška, kad V.Putinas turėtų ieškoti išeities, kaip visa tai nutraukti. Tačiau, kaip teigia su Kremliumi susiję šaltiniai, jis yra pasiryžęs karą tęsti tol, kol bus pasiekti iškelti tikslai – jis netgi pasirengęs eskaluoti situaciją.