Leidinio šaltinių teigimu, jis siekė paraginti Rusijos atstovus sudaryti susitarimą, kol šalies karinė ir ekonominė padėtis dar labiau nepablogėjo.
J.Ratcliffe'as šią žinią perdavė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovui Aleksandrui Bortnikovui. Kaip rašoma straipsnyje, CŽA direktorius negrasino galimomis pasekmėmis Rusijai, jeigu prezidentas Vladimiras Putinas nepaisytų jo vertinimo ir nuspręstų tęsti karą.
Svarbu tai, kad CŽA analitikai jau seniai abejoja, ar V.Putino patarėjai jam sąžiningai nušviečia karo eigą ir tikrąjį jo mastą.
Kai kurie pareigūnai išreiškė viltį, kad pats anksčiau žvalgyboje dirbęs V.Putinas CŽA direktoriaus perduotą žinią laikys skubesne ir patikimesne nei įprastais diplomatiniais kanalais gaunamus pranešimus.
„Neaišku, ar Ratcliffe'o žinia pranašauja kokius nors JAV politikos Rusijos arba Ukrainos atžvilgiu pokyčius. Ratcliffe'o vizitas buvo dar vienas Trumpo administracijos mėginimas atgaivinti įstrigusias derybas“, – rašoma straipsnyje.
Pristatęs, jo vertinimu, niūrią Rusijos karinę ir ekonominę tikrovę, J.Ratcliffe'as A.Bortnikovui pareiškė manantis, kad Maskvai atėjo metas pradėti rimtas derybas dėl karo pabaigos.
Jis nurodė, kad per 18 mėnesių Rusija užėmė tik apie 1 proc. visos Ukrainos teritorijos, vidutinė Rusijos kario gyvenimo trukmė fronto linijoje nesiekia 35 minučių, o Ukrainos meistriškai naudojamos bepiločių orlaivių technologijos verčia Maskvą patirti milžiniškų nuostolių.