Po dviejų dienų Alžyre Leonas XIV nuvyko į Vakarų Kamerūne esantį Bamendą, kur džiūgaujančios minios užplūdo kelius, pūtė ragus ir šoko. Šia kelione popiežius atkreipė pasaulio dėmesį į smurtą, kuris jau beveik dešimtmetį sekina šį regioną – šis konfliktas laikomas viena labiausiai pamirštų krizių pasaulyje.
Leonas XIV vadovavo taikos susitikimui, kuriame dalyvavo tradicinis Mankonų vadas, presbiterijonų moderatorius, imamas ir katalikų vienuolė. Šiuo susitikimu siekta atkreipti dėmesį į tarpreliginį judėjimą, kuris siekia užbaigti konfliktą ir pasirūpinti daugybe jo aukų.
Sakydamas kalbą Šv. Juozapo katedroje, pastatytoje Mankonų dovanotoje žemėje, Leonas XIV gyrė taikos judėjimą ir įspėjo neleisti religijai įsivelti į konfliktus. Šią temą jis nuolat kartoja JAV ir Izraelio karo Irane bei JAV pareigūnų pateikiamų religinių jo pateisinimų fone.
„Palaiminti taikdariai! – sakė jis. – Bet vargas tiems, kurie manipuliuoja religija ir pačiu Dievo vardu siekdami savo karinių, ekonominių ir politinių tikslų, įstumdami tai, kas šventa, į tamsą ir purvą.“
Jis paragino „ryžtingai pakeisti kryptį“, kad būtų atsitraukta nuo konfliktų ir žemės išnaudojimo kariniais ar ekonominiais tikslais.