V.Zelenskis, kurio buvimas politikoje iki šiol buvo susijęs tik su prezidento vaidmeniu satyriniame televizijos seriale, nugalėjo perrinkimo siekusį Petro Porošenką, surinkęs apie 72–73 proc. balsų, rodo kelios balsavusių rinkėjų apklausos.
P.Porošenka pralaimėjo V.Zelenskiui visuose Ukrainos regionuose, įskaitant vakarus, kur jis tradiciškai sulaukdavo didelio palaikymo.
Kampanija, prasidėjusi nuo pokšto
Tai – V.Zelenskio kampanijos, prasidėjusios nuo pokšto, bet sėkmingai pasinaudojusios ukrainiečių nusivylimu tradicine politika, 13 tūkst. gyvybių nusinešusiu karu su Kremliaus palaikomais separatistais, skurdu ir giliai įsišaknijusia korupcija, pabaiga.
41-erių televizijos serialo „Liaudies tarnas“ žvaigždė dabar imsis atsakomybės už 45 mln. gyventojų turinčią šalį, susiduriančią su iššūkiais ir valdytą įvairiausių politinių judėjimų.
Laimėjęs kovą vykusiame pirmajame rinkimų ture, V.Zelenskis smarkiai pirmavo dar prieš sekmadienį atidarant rinkimų apylinkes.
Kijeve balsavęs V.Zelenskis sakė, kad jo kampanija suvienijo ukrainiečius.
„Mes suvienijome Ukrainą, – teigė jis, dėvėdamas kasdienį kostiumą su marškinėliais ir lydimas žmonos. – Viskas bus gerai.“
Rengiantis pergalei, jo kampanijos būstinėje buvo siūlomas putojantis vynas.
Nori pokyčių
Pradedant ukrainietiškais regionais šalies vakaruose ir baigiant rusakalbių dominuojamais rytais daugelis balsavusiųjų sakė bijantys neapibrėžumo, bet trokštantys pokyčių.
„Pavargome nuo viso melo“, – sakė už komiką balsavusi 26-erių Marta Semeniuk.
„Manau, kad blogiau negali būti, ir tikiuosi, kad jis išpildys savo pažadus“, – kalbėjo 18-metė mokinė Larisa iš Mariupolio.
V.Zelenskio pergalė reiškia naują istorijos etapą Ukrainoje, kuri per pastaruosius 20 metų išgyveno du visuomenės palaikymo sulaukusius maištus ir yra prislėgta konflikto su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose.
Jo šalininkai tvirtina, kad tik naujas veidas gali išvalyti nešvarią šalies politikos areną ir pabaigti karą.
Tačiau kritikai abejoja, ar televizijos žvaigždei pavyks mesti iššūkį įtakingiems Ukrainos oligarchams, derėtis su tokiais politikais kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Žmonės išprotėjo, – Kijeve sakė P.Porošenkos rėmėja Viktorija Olomotuska. – Kinas ir realybė yra du skirtingi dalykai.“
Nejuokinga
P.Porošenka šaipėsi iš savo priešininko patirties trūkumo ir tvirtino, kad jis nėra tinkamas būti kariaujančios šalies ginkluotųjų pajėgų vadu.
Pats P.Porošenka prezidentu tapo 2014 metais, kai po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o kiek vėliau Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.
Rėmėjai dabartinį prezidentą gyrė dėl kariuomenės atkūrimo, Ukrainos stačiatikių bažnyčios atskyrimo nuo Rusijos ir bevizių kelionių po Europos šalis.
Tačiau daugelis mano, kad dabartinis politinis šalies elitas pamiršo revoliucijos metu dalintus pažadus.
Kiek anksčiau sekmadienį P.Porošenka perspėjo ukrainiečius nepatikėti jo priešininku.
„Tai nėra juokinga. Na, iš pradžių tai gali būti kiek juokinga, bet po to gali skaudėti“, – sakė jis balsavimo apylinkėje.
V.Zelenskis atsisakė tradicinių rinkimų kampanijos renginių ir vietoje to toliau keliavo su savo komikų trupe, o į rinkėjus kreipdavosi socialiniuose tinkluose.
Ukrainos prezidentas turi daug galių gynybos ir užsienio politikos srityse, bet norint vykdyti reformas jam reikia užsitikrinti parlamento paramą.
P.Porošenkos frakcija šiuo metu turi daugiausia vietų dabartinėje Aukščiausiojoje Radoje. Rinkimai į šalies parlamentą vyks spalį.
Vakarų šalys atidžiai stebėjo šias varžybas, tvyrant susirūpinimui, kad naujoji Vyriausybė gali sužlugdyti ne vienerius metus vykdytas reformas.
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike'as Pompeo prieš antrąjį rinkimų turą paskambino abiem kandidatams.
