Keliaujančioje parodoje, neseniai įrengtoje Katynės memorialiniame komplekse vakarų Rusijoje, daugiausia dėmesio skiriama tam, ką organizatoriai vadina „Lenkijos rusofobija“.
Parodos laikas taip pat simboliškas: ji buvo atidaryta balandžio 10 d., likus vos trims dienoms iki 1940 m. Katynės žudynių metinių.
Lenkų žiniasklaida ir istorikai teigia, kad parodoje pateikiama selektyvi, vienpusiška istorijos versija apie vieną skaudžiausių Lenkijos nacionalinės atminties vietų.
„Labiausiai šokiruojantis parodos turinio aspektas yra oficialus Rusijos valstybinių institucijų grįžimas prie Katynės žudynių neigimo“, – komentare apie parodą rašė Vidurio Europos instituto istorikas Jędrzej Piekara.
„Visai šalia masinių 1940 m. pavasario NKVD nusikaltimų aukų kapaviečių organizatoriai kartoja retoriką, neigiančią sovietų atsakomybę už Katynės žudynes“, – pabrėžė jis.
Pasak J.Piekaros, paroda atgaivina seną Stalino laikų naratyvą, pagal kurį dėl žudynių buvo kaltinama nacistinė Vokietija. Jis teigė, kad cituodami tariamai naujai išslaptintą archyvinę medžiagą, organizatoriai faktiškai grįžta prie 1943 ir 1944 m. naudotos propagandinės linijos.
„Istorijos peržiūrėjimo mechanizmas yra glaudžiai suderintas su saugumo tarnybų veiksmais“, – nurodė istorikas.
Sovietų Sąjunga dešimtmečius neigė atsakomybę už šias žudynes, todėl Katynė tapo vienu jautriausių Rusijos bandymų iškraipyti karo istoriją simbolių.
„Katynės revizionizmas yra platesnio Rusijos požiūrio į istorinę atmintį dalis“, – reziumavo J.Piekara.
