Kaip savo skiltyje rašo „EUobserver“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas, vienas svarbiausių smūgių Kremliui yra Kinijos. Pasak jo, Pekinas atsisako tiekti laivų varomąsias sistemas, reikalingas Arkties „Šiaurės jūrų kelio“ projektui.
Be to, praktiškai žlugo planai statyti dujotiekį „Sibiro galia 2“, kurio pajėgumas turėjo siekti 50 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Kinija reikalauja mokėti už rusiškas dujas tokią kainą, kokią moka Rusijos vidaus vartotojai – apie 50 JAV dolerių už 1 000 kubinių metrų. Tai sudaro vos penktadalį kainos, kurios nori Kremlius, nors ji ir taip buvo gerokai sumažinta.
Pasak E.Lucaso, Kinija turi alternatyvių energijos tiekimo šaltinių, todėl gali diktuoti sąlygas. Tuo tarpu Rusija prarado laiką ir kitus pirkėjus – likęs rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų eksportas į Europos Sąjungą turėtų visiškai nutrūkti 2027 metais.
Be to, Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms reiškia, kad Rusijai gali tekti importuoti naftos produktus iš Kinijos, o tai Pekinui suteikia dar vieną svarbų svertą.
Apžvalgininko teigimu, Rusijos silpnėjimą pastebi ir kitos šalys, kurios pradeda veikti savarankiškiau.
Kazachstanas, Azerbaidžanas ir Armėnija
Kazachstanas neseniai uždraudė didžiąją dalį rusiškų kviečių importo.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas per viešą pasisakymą demonstratyviai išreiškė paramą Ukrainai.
Tuo tarpu Armėnija savarankiškai tęsia geležinkelio susisiekimo su Turkija ir Azerbaidžanu atkūrimo darbus, nepaisydama delsimo iš Rusijos pusės, nors būtent Rusija formaliai valdo šį geležinkelio tinklą.
Rusijos ir Kinijos santykiai
Praėjusią žiemą paaiškėjo, kad Kinija 2025 metais padidino paramą Rusijai jos kare prieš Ukrainą. Vakarų pareigūnų vertinimu, šiemet ši parama tik didės.
Neseniai žurnalas „The Economist“ rašė, kad dėl griežtėjančių Vakarų sankcijų Rusijos priklausomybė nuo Kinijos finansuojant karą Ukrainoje vis didėja. Nors Pekinas oficialiai deklaruoja neutralumą, praktiškai jis remia Rusijos karo pramonę tiekdamas strategiškai svarbias prekes.
Analitikų vertinimu, Kinija Rusijai tiekia platų dvejopos paskirties produktų spektrą – nuo mikroelektronikos iki įvairios pramoninės įrangos.
