Pasak naujienų agentūros „Interfax“, ryšys su sraigtasparniu nutrūko vasario 4 d. per mokomąjį skrydį. Vėliau Mi-8 nuolaužos buvo rastos ežere už 11 kilometrų nuo kranto, iki 50 metrų gylyje.
Iš anksto nustatytoje paieškos teritorijoje, maždaug už 20 km nuo Derevjanės kaimo, gelbėtojai rado dalį orlaivio fiuzeliažo ir didelę skylę lede. Teigiama, kad sraigtasparnis per avariją įlūžo į ledą ir nuskendo į dugną, todėl vandenyje nustojo veikti avarinis švyturys, apsunkinęs paiešką.
Nepaprastųjų situacijų ministerija pažymėjo, kad sraigtasparnį pilotavo patyrusi įgula, turinti tūkstančius valandų skrydžio stažo, ir ji ne kartą dalyvavo paieškos ir gelbėjimo operacijose.
Rusijos „Telegram“ kanalų duomenimis, sraigtasparnis skrido iš Petrozavodsko į Vitegos miestą Vologdos srityje.
Karelijos srities vadovas Arturas Parfenčikovas paskelbė, kad orlaivyje buvo Sankt Peterburgo aviacijos centro darbuotojai – Vladimiras Jevsejevas, Sergejus Nosovas ir Vladimiras Bilida.
Dėl Mi-8 katastrofos iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį dėl oro transporto judėjimo ir naudojimo saugos taisyklių pažeidimo.
Rusijos orlaivių avarijos
Anksčiau Afganistane sudužo Rusijos privatus lėktuvas, skridęs iš Indijos į Rusiją. Lėktuvu skrido šeši žmonės – du keleiviai ir keturi įgulos nariai. Lėktuvas priklausė „Athletic Group“ ir neįvardytam privačiam asmeniui.
Praėjusiais metais Rusijos Voronežo srityje sudužo naikintuvas bombonešis Su-34. Teigiama, kad įgulai pavyko katapultuotis ir ji buvo evakuota.
Vokietijos tyrimų bendrovė „Jacdec“ apskaičiavo, kad 2023 m. Rusijoje įvyko mažiausiai 74 oro eismo įvykiai, t.y. 38 daugiau nei 2022 m. Į šią statistiką įtraukti orlaiviai, skirti vežti ne mažiau kaip 19 keleivių.
Kiekvienam 100 tūkst. skrydžių teko beveik 10 avarijų, palyginti su vos penkiomis prieš metus, rodo analizė, atlikta remiantis tyrimų bendrovės „Cirium“ duomenimis.