Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt paaiškino, kad „dėl nedidelės hidraulinės problemos“ orlaivis nusileido „vietiniame aerodrome“, turėdama omenyje Londono Lutono oro uostą. Jos teigimu, dėl to prezidentas maždaug 20 min. vėlavo pasiekti Stanstedo oro uostą.
Anot K.Leavitt, sprendimas leistis buvo priimtas „iš atsargumo“. Ji pridūrė, kad D.Trumpas ir Melania Trump „saugiai įsilaipino į pagalbinį sraigtasparnį“.
Po orlaivio nusileidimo Lutono oro uoste ant pakilimo tako buvo pastebėtos gelbėjimo tarnybos.
Paskelbtose nuotraukose matyti abu D.Trumpo sraigtasparniai. Prezidentą gabenantis orlaivis vadinamas „Marine One“.
Prezidentiniuose sraigtasparniuose įrengtos priešraketinės gynybos ir radarų slopinimo sistemos, taip pat elektronika, skirta atlaikyti branduolinio sprogimo elektromagnetinę jėgą.
Saugumo sumetimais „Marine One“ dažnai skraido su grupe vienodų sraigtasparnių, kurie padeda suklaidinti. Straigtasparnį paprastai lydi du ar trys „Osprey MV-22“ orlaiviai.
„Ospreys“ skraidina pagalbinį personalą, specialiųjų pajėgų ir slaptųjų tarnybų agentus, kuriems pavesta spręsti bet kokias avarines situacijas skrydžio metu.
D.Trumpas naudojosi sraigtasparniu keliauti iš vienos vietos į kitą savo antrojo valstybinio vizito Jungtinėje Karalystėje metu.
Tai – jau antrasis pranešimas apie oro eismo incidentą, susijusį su D.Trumpo vizitu į Jungtinę Karalystę.
Ketvirtadienį pranešta, kad prezidentiniam orlaiviui „Air Force One" skrendant virš Niujorko, prie jo pernelyg priartėjo keleivinis „Spirit Airlines“ lėktuvas.
Plačiau skaitykite: „Atsitraukite nuo „iPad“!“: keleivinis orlaivis pernelyg priartėjo prie į Londoną skridusio Trumpo lėktuvo
Nors Federalinė aviacijos administracija tikino, kad saugumo reikalavimai nebuvo pažeisti, incidentas sukėlė pasipiktinimą socialiniuose tinkluose dėl atgyvenusios Jungtinių Valstijų oro navigacijos sistemos ir per pastaruosius metus įvykusių tragiškų aviakatastrofų.
