Daugiausiai gyventojų turinčioje buvusios sovietinės Vidurio Azijos šalyje Uzbekistane po dešimtmečius trukusio buvusio lyderio Islamo Karimovo diktatūrinio valdymo vyksta lėtos reformos, tačiau jis vis dar kritikuojamas dėl žmogaus teisių padėties.
Liepos mėnesį protestai privertė autokratinį lyderį Shavkatą Mirziyoyevą padaryti retą posūkį ir atsisakyti planuotų konstitucijos pakeitimų, kurie ir sukėlė demonstracijas.
Pakeitimai pakenktų apsisprendimo teisei Karakalpakijos respublikoje, o per protestus prieš juos, oficialiais duomenimis, žuvo 21 žmogus.
39 žmonės stojo prieš teismą šalies pietvakariuose esančioje Bucharoje dėl kaltinimų riaušėmis, plėšikavimu ar ginklų laikymu, pranešė Aukščiausiasis Teismas.
28 asmenys nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis nuo penkerių iki 11 metų.
Uzbekistano žmogaus teisių atstovas teigė, kad dar 11 asmenų, kurie iš pradžių buvo nuteisti penkerių metų laisvės atėmimo bausme, vyriausybinės komisijos prašymu bausmė buvo sumažinta iki lygtinio nuteisimo.
Iš viso dėl protestų kaltinimai pareikšti 171 asmeniui, o sausio pabaigoje 16 asmenų buvo nuteisti kalėti nuo trejų iki 16 metų. Kaltinimai taip pat pateikti trims policijos pareigūnams.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ praėjusiais metais teigė, kad valdžia „nepagrįstai panaudojo mirtiną jėgą“ protestams išvaikyti.
Penktadienio nuosprendžiai paskelbti praėjus kelioms dienoms po Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaro Volkerio Turko vizito. Jis paragino atlikti „skaidrų ir nepriklausomą tyrimą“ ir surengti teisingus teismus dėl neramumų.
Balandžio mėnesį Uzbekistane planuojama surengti referendumą dėl konstitucinių reformų, kurias priėmus būtų įvesta septynerių metų prezidento kadencija, o S.Mirziyoyevas galėtų kandidatuoti dar du kartus.