Kalbėdamas antradienį jis teigė, kad kreipiasi į Federalinį susirinkimą „sunkiu“ metu, kuris nuspręs šalies ateitį.
Teisindamas agresiją prieš Ukrainą, jis tikino, neva nusprendė „specialią karinę operaciją saugodamas savo šalį“.
Nuo pat kalbos pradžios V.Putinas žėrė kaltinimus Vakarams, kurie esą „rėmė Ukrainos nacionalistus“.
Anot jo, dar iki karo Ukrainoje Kyjivas tarėsi su Vakarais dėl ginkluotės tiekimo, įskaitant branduolinį ginklą. V.Putinas taip pat tvirtino, kad „Vakarai steigė Rusijos pasienyje savo karines bazes“.
Savo ankstesnėse kalbose jis piktindavosi NATO esą keliama grėsme Rusijai ir pasitelkdamas savo šalies istoriją teisindavo invaziją.
V.Putinas tradiciškai kasmet kreipiasi į didelę įstatymų leidėjų ir valstybės pareigūnų auditoriją, o kalbą transliuoja visi Rusijos valstybiniai televizijos kanalai. Nors Konstitucija įpareigoja prezidentą kreipimąsi į Federalinį Susirinkimą rengti kasmet, 2022 metais V.Putinas jos taip ir neperskaitė.
Politikos analitikė Tatjana Stanovaja sakė, kad veikiausiai „šis kreipimasis bus labai aršus ir juo bus siekiama įžūliai nutraukti santykius su Vakarais“. Atsižvelgiant į JAV prezidento Joe Bideno vizitą Kyjive pirmadienį, „gali būti padaryta papildomų redagavimų, kad jis būtų dar griežtesnis“, sakė ji.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad kalbos atidėjimas susijęs su V.Putino „darbo grafiku“, tačiau Rusijos žiniasklaida tai sieja su daugybe nesėkmių, kurias Rusijos pajėgos patyrė mūšio lauke Ukrainoje.