Šis prašymas, minimas Ukrainos žvalgybos vertinime, esą buvo pateiktas prieš šį mėnesį Rusijoje vyksiančius rinkimus ir rodo milžinišką žmogiškųjų išteklių trūkumą, su kuriuo mūšio lauke susiduria Maskva.
Tačiau, pasak O.Ivaščenkos, Rusijos generolų prašymas ženkliai viršija tai, ką Rusijos kariuomenė realiai galėtų mobilizuoti ir integruoti vienu metu.
„Iš tikrųjų kariuomenė vienu metu gali priimti – mobilizuoti, apginkluoti, aprūpinti maistu, apmokyti ir integruoti – ne daugiau kaip 300–500 tūkst. naujokų“, – pažymėjo Karinės žvalgybos vadas.
Jo teigimu, tai išryškina platesnę problemą, su kuria susiduria Rusija: potencialių naujokų paieška yra tik viena iš kariuomenės plėtros dalių.
Naujiems kariams taip pat reikalingi ginklai, įranga, instruktoriai, apgyvendinimas, logistika ir veikiančios dalys, galinčios juos integruoti į kovinius dalinius, vardijo jis.
Ukrainos žvalgyba jau anksčiau įspėjo, kad Maskva po rinkimų gali paspartinti mobilizacijos pastangas, nes Rusijos pajėgos, tikėtina, bandys kompensuoti augančius nuostolius, tuo pačiu bandydamos išlaikyti puolamąjį spaudimą Ukrainoje.
Papildomi 800 tūkst. karių reikštų plėtrą, gerokai viršijančią įprastą naujokų įtraukimą, ir darytų didelį spaudimą Rusijos mokymo bei logistikos infrastruktūrai, mano O.Ivaščenka.
Jo vertinimu, net, jei Maskvai pavyktų surinkti tokį skaičių karių, Rusijos kariuomenė greičiausiai turėtų įtraukti šias pajėgas į tarnybą bangomis, o ne visą kontingentą iš karto.
