Praėjus mėnesiui po triuškinamos pergalės prieš ligšiolinį valstybės vadovą Petro Porošenką 41 metų aktorius tapo jauniausiu Ukrainos prezidentu nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Tamsų kostiumą ir kaklaraištį dėvėjęs V. Zelenskis pasielgė netradiciškai, pėsčiomis atėjęs į inauguracijos ceremoniją iš netoliese esančių savo namų. Jis sakė norįs, kad iškilmės būtų mažiau pompastiškos.
Savo neformalų stilių jis taip pat pabrėžė pliaukštelėdamas delnais su savo šalininkais, laukusiais prie Aukščiausiosios Rados, ir pasidaręs su jais asmenukių.
Nežinoma, ko tikėtis
Kol kas mažai žinoma, kokią politiką ketina vykdyti V.Zelenskis. Per rinkimų kampaniją jis stengėsi išnaudoti visuomenės nusivylimą tradicine politine sistema ir žadėjo ją „sulaužyti“.
Nors V.Zelenskis prezidentu išrinktas pirmąkart, jam prezidento vaidmuo nėra naujiena: komikas populiariame televizijos seriale „Tautos tarnas“ (Sluha narodu) vaidino istorijos mokytoją, netikėtai tapusį valstybės vadovu.
Prieš kelis mėnesius mintis, kad V.Zelenskis iš tikrųjų bus inauguruotas, atrodė ne ką daugiau tikėtina.
Kai jis gruodžio 31-ąją paskelbė kandidatuosiantis, tik nedaugelis tai rimtai įvertino. Vis dėlto po beprecedentės kampanijos, daugiausia vykdytos per socialinius tinklus, jis balandžio 21-ąją, per antrąjį rinkimų ratą, gavo daugiau kaip 73 proc. balsų ir sutriuškino P.Porošenką.
„Šaliai reikia permainų“
V.Zelenskis žadėjo, kad šalis toliau laikysis provakarietiško kurso. Tačiau kitos jo programinės nuostatos gana padrikos, taip pat turima nedaug informacijos apie jo komandos narius. V.Zelenskio kritikai kelia klausimą, kaip jis spręs milžiniškus iššūkius, susijusius su separatistų konfliktu ir ekonominiais sunkumais.
Vieno iš prorusiškų separatistų šalies rytuose įkurtų darinių – vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) – lyderis Denisas Pušilinas penktadienį Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad yra „pasirengęs dialogui“ su naująja valdžia Kijeve, „suprantama, atsižvelgiant į Donbaso interesus“.
Visgi jis pasmerkė „destruktyvius“ V.Zelenskio komandos pareiškimus ir apkaltino Kijevą, esą šis „blokuoja“ seniai į aklavietę patekusį taikos procesą.
Taip pat keliamas klausimas, kaip V.Zelenskis vadovaus šaliai neturėdamas parlamente daugumos.
Netgi dėl jo inauguracijos datos prireikė kelių savaičių derybų, per kurias įširdęs V.Zelenkis ne kartą pavadino įstatymų leidėjus „smulkiais sukčiais“.
Ukrainos sąjungininkės šiltai pasveikino V.Zelenskį su išrinkimu. Tačiau apie tarptautinius reikalus rašantis ukrainiečių portalas „Jevropeiska Pravda“ daro prielaidą, jog tai yra strategija, kuria siekiama, kad V.Zelenskis tęstų suartėjimo su Vakarais politiką.
Naujajam prezidentui teks iš karto imtis virtinės opių tarptautinių problemų, parodysiančių, kokie rimti iššūkiai jo laukia.
Trys dienos po V.Zelenskio pergalės rinkimuose Kremlius paskelbė, kad supaprastina Rusijos pilietybės suteikimo tvarką Ukrainos rytuose separatistų įkurtų vadinamųjų liaudies respublikų gyventojams. Daugelis apžvalgininkų Kijeve šį žingsnį įvertino kaip Kremliaus iššūkį V. Zelenskiui, pasmerkusiam tokius Maskvos veiksmus.
Šį mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo asmeninis advokatas Rudy Giuliani atšaukė vizitą į Ukrainą, pareiškęs, kad V.Zelenskį „supa žmonės, kurie yra (JAV) prezidento priešai“.
Po šio politinio antausio provakarietiškų pažiūrų įstatymų leidėjas Serhijus Vysockis įspėjo V.Zelenskį, kad inauguracija „nėra jūsų nuotykių pabaiga, tai – tik pradžia“.
P.Porošenka Ukrainai vadovavo penkerius metus. Į valdžią jis atėjo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Ukrainos rytuose įsiplieskus konfliktui tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų, iki šiol jau nusinešusio apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
P.Porošenkai pavyko išvengti visiško šalies kracho; jis pradėjo virtinę svarbių reformų, bet buvo kritikuojamas, kad nesugebėjo pagerinti gyvenimo sąlygų paprastiems ukrainiečiams ir veiksmingai kovoti su išsikerojusia korupcija.
