Loading widget group article_left_top...

Nusitaikė į žiniasklaidą: socialiniuose tinkluose platina „įrodymus“ apie manipuliacijas

Margarita Vorobjovaitė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Margarita VorobjovaitėAktualijų žurnalistė
Socialiniuose tinkluose platinama nuotrauka / Facebook nuotr.
Socialiniuose tinkluose platinama nuotrauka / Facebook nuotr.

Lietuvos informacinėje erdvėje platinamas iš Rusijos „atkeliavęs“ paveikslėlis, skatinantis nepasitikėjimą tradicine žiniasklaida. Nuotrauka, kurioje užfiksuota į sunkvežimį pataikiusi nesprogusi raketa, buvo publikuojama net trijose šalyse, naudojant skirtingas antraštes. Dalis internautų tvirtina, kad tai – įrodymas, jog žurnalistais negalima pasitikėti.

Loading widget group article_middle_widgets...

Ukrainiečių tvirtinimu, 2014 metais darytoje fotografijoje – nesprogusi rusų raketa.

Socialiniuose tinkluose platinama nuotrauka / Facebook nuotr.
Socialiniuose tinkluose platinama nuotrauka / Facebook nuotr.

Kremliui lojali televizija „Rossija24“ tą pačią nuotrauką panaudojo tvirtindama, kad tai „ukrainiečių žudikai apšaudė savo šalies piliečius“, o štai arabų kanalas „AlJazeera“ tą pačią nuotrauką „pasiskolino“ su prierašu, kad tai – Gazos ruože Izraelio paleistas užtaisas.

Socialiniuose tinkluose platinama nuotrauka / Facebook nuotr.
Socialiniuose tinkluose platinama nuotrauka / Facebook nuotr.

Interneto vartotojai po šia nuotrauka rašo komentarus, skatinančius nepasitikėti žiniasklaida: „Štai kodėl aš nepasitikiu žurnalistais“, „Visi jie meluoja ir tai puikus pavyzdys“, „Žurnalistika geriausiu savo pavidalu. Iš kairės: Rusijos bomba Ukrainoje, Ukrainos bomba Rusijoje, Izraelio bomba Gazoje“.

Nuotraukos istorija

2014 metais Ukrainos internetinis portalas „Gordon“ pranešė, kad į ukrainiečių karinį sunkvežimį pataikė, tačiau nesprogo rusų reaktyvinių automatizuotų šaudymo sistemos „Uragan“ užtaisas.

Apie tai rašė ir kiti Ukrainos naujienų portalai.

15min konsultavę Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N' Loaded“ ekspertai teigė, kad greičiausiai buvo pataikyta į ukrainiečių vadovavimo ir valdymo automobilį (angl. command and control arba C2 vehicle).

Socialiniuose tinkluose platinama nuotrauka / Facebook nuotr.
Socialiniuose tinkluose platinama nuotrauka / Facebook nuotr.

Pasak specialistų, nors tokias sistemas naudoja nemažai valstybių (karinis Rusijos eksportas ir likusios sistemos nuo SSRS laikų), tačiau beveik neabejojama, kad raketą paleido rusų pajėgos.

„Raketa yra paleista iš Uragan sistemos, bent vizualiai taip atrodo. Reaktyvinės salvinės sistemos skirtos naikinti daugiausia plotinius taikinius – gyvąją jėgą, lengvai šarvuotą techniką ir panašiai“, – komentavo ekspertai.

Nors dalis karinio automobilio, į kurį pataikė užtaisas, uždengta, tačiau akivaizdžiai matyti, kad valstybinių numerių formatas – baltame fone įspausti skaičiai ir raidės.

Rusijos karinės transporto priemonės žymimos juodame fone įspaustais baltais ženklais.

Taip pat mažai tikėtina, kad Palestinoje raketa galėtų pataikyti į karinę transporto priemonę, pažymėtą ukrainietiškais valstybiniais numeriais.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.