Spalio 1 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiame Baltijos šalių forume „Pakuotė Ratu“ susitikę verslo, institucijų ir pakuočių sektoriaus atstovai aptarė pokyčius, kurie ilgainiui bus matomi parduotuvių lentynose ir namų rūšiavimo konteineriuose.
Naujasis ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (PPWR) numato etapais įgyvendinamus reikalavimus, kuriais siekiama mažinti perteklinių pakuočių kiekį, gerinti jų perdirbamumą ir skatinti pakartotinį naudojimą. Tačiau tam savo namų darbus turi atlikti visa grandinė – nuo gamintojų ir prekybininkų iki atliekų tvarkytojų bei valstybės institucijų. Būtinas ir gyventojų įsitraukimas.
Vieni moka, kiti „zuikiauja“ – kaip užtikrinti vienodas taisykles?
Vokietijos centrinio pakuočių registro (ZSVR) valdybos pirmininkė ir Europos nacionalinių registrų tinklo (EUNR) prezidentė Gunda Rachut forume kėlė klausimą, ar naujasis reglamentas padės išspręsti visas pakuočių problemas – nuo pernelyg didelio jų kiekio iki pakuočių, kurios nepatenka į rūšiavimo sistemą.
Viena iš jos įvardytų problemų – „zuikiavimas“. Taip ekspertė apibūdino gamintojus, kurie naudojasi sistema, tačiau neprisideda prie pakuočių atliekų tvarkymo finansavimo.
Pasak G. Rachut, tokia situacija iškreipia konkurenciją: pareigas vykdančios įmonės patiria sąnaudas, kurių išvengia nemokantys rinkos dalyviai. Sąžiningai sistemai būtina, kad kiekvienas gamintojas, kuriam tenka ši prievolė, mokėtų už savo pakuočių atliekų tvarkymą ir perdirbimą.
Aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė pabrėžė, kad pakuočių sektorius išgyvena reikšmingas permainas. Pasak jos, šiandien būtina mažinti atliekų kiekį ir kurti sistemą, kurioje medžiagos ekonomikoje išliktų kuo ilgiau. Žiedinės ekonomikos principams tapti praktika reikia visos grandinės bendradarbiavimo.
Forumo iniciatorė, MB „Ecogrant“ vadovė, tarptautinė „RecyClass“ auditorė ir PPWR taikymo ekspertė Živilė Ramoškienė atkreipė dėmesį, kad nė vienas šios grandinės dalyvis negali pokyčių įgyvendinti vienas.
„Tame rate nėra nė vieno, kuris galėtų pasakyti: „Čia ne mano reikalas.“ Naujosios pakuočių taisyklės dar aiškiau parodo, kiek šiame rate priklausome vieni nuo kitų“, – sakė Ž. Ramoškienė.
Aštuonios savaitės konteineryje: pakuotė turi ir apsaugoti produktą
Vartotojui pakuotės pokytis gali atrodyti paprastas: mažesnė dėžė, kita medžiaga ar aiškesnė rūšiavimo informacija. Gamintojui reikia įvertinti, ar nauja pakuotė apsaugos produktą, tiks gamybos įrangai ir atlaikys transportavimą.
„KIKA GROUP“ tyrimų ir plėtros skyriaus vadovas Robertas Sičiovas forume atvirai kalbėjo apie nerimą dėl pakuočių pokyčių ir jų poveikio konkurencingumui. Pasak jo, įmonių grupė augintinių maistą eksportuoja į daugiau nei 65 šalis, o Kauno rajone pagaminti produktai konteineriuose keliauja iki aštuonių savaičių, patirdami didelius temperatūros svyravimus ir drėgmę.
Todėl, jo teigimu, ieškant tvaresnių pakuočių sprendimų būtina užtikrinti, kad jos patikimai apsaugotų produktą ir padėtų išlaikyti jo kokybę per visą galiojimo laiką. Įmonės išbandytos alternatyvos kol kas tinka ne visam asortimentui – ne visais atvejais jos užtikrina reikiamą apsaugą ir produkto stabilumą.
„Trumpesnis galiojimo laikas gali mažinti Lietuvos gamintojų konkurencingumą tarptautinėse rinkose“, – pažymėjo R. Sičiovas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į informacijos ir aiškių taisyklių apie perdirbto plastiko saugą trūkumą.
Europos nacionalinių registrų tinklo (EUNR) prezidentės G. Rachut teigimu, vienodai pateikiama informacija apie pakuotes gali padėti įmonėms vykdyti reikalavimus, sumažinti rankinį darbą ir greičiau keistis duomenimis su partneriais. Tai gali sustiprinti ir įmonių konkurencingumą.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė pabrėžė, kad duomenų reikės ir vertinant atitiktį: įmonės turės pateikti techninę dokumentaciją, bandymų protokolus bei kitus pagrindžiančius įrodymus. Pirmiausia verslui svarbu išsiaiškinti savo vaidmenį – gamintojo, importuotojo, platintojo ar kito tiekimo grandinės dalyvio – ir su juo susijusias pareigas.
Pasak G. Aleksaitės, šiame pasirengimo etape Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba daug dėmesio skiria konsultavimui ir bendradarbiavimui su verslu.
Tinkama perdirbti dar nereiškia perdirbta
MB „Ecogrant“ vadovė, tarptautinė „RecyClass“ auditorė Ž. Ramoškienė atkreipė dėmesį, kad reglamento 6 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas bendras reikalavimas aktualus jau šiandien: į rinką išleidžiamos pakuotės turi būti perdirbamos. Tačiau vien techninio tinkamumo perdirbti nepakanka, kad panaudota pakuotė taptų nauja žaliava.
Tam būtina visa veikianti grandinė: pakuotė turi būti surinkta, tinkamai išrūšiuota ir pasiekti ją perdirbti galinčią įmonę. Jei bent viena grandinės dalis neveikia, medžiaga į gamybą negrįžta.
Šį skirtumą atspindi ir reglamente numatyti etapai: nuo 2030 metų bus taikomi detalesni pakuočių projektavimo perdirbti kriterijai, o nuo 2035 metų bus svarbus ir perdirbimas dideliu mastu. Todėl, pasak Ž. Ramoškienės, verslui jau dabar verta įvertinti naudojamas pakuotes ir jų dokumentus – pasitikrinti, kuo pagrįstas jų perdirbamumo vertinimas, kokius duomenis pateikia tiekėjai ir kokios informacijos dar trūksta.
Be vartotojų įsitraukimo neveiks
VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė pabrėžė, kad pakuočių pokyčiams būtinas visuomenės švietimas ir gyventojų įsitraukimas. Net ir perdirbti tinkama pakuotė gali likti nepanaudota kaip žaliava, jeigu žmogus jos neišrūšiuos ir ji nepateks į tinkamą atliekų srautą.
Pasak A. Burbaitės, žmonėms svarbu suprasti, kodėl rūšiuoti reikia ir kaip tai daryti. Šis supratimas ugdomas nuo vaikystės – mokant vaikus, aiškinant šeimose ir nuosekliai informuojant visuomenę. Tačiau keičiantis pakuotėms, aiškių atsakymų reikia ir tiems, kurie rūšiuoja jau seniai.
Informacijos svarbą akcentavo ir G. Aleksaitė. Ji atkreipė dėmesį į vartotojams aktualius trūkumus – informacijos lietuvių kalba stoką, nepakankamus atsakingų subjektų bei jų kontaktinius duomenis – ir pabrėžė aiškios rūšiavimo informacijos poreikį.
Taigi gamintojų pasirinktos medžiagos, atliekų surinkimo infrastruktūra ir gyventojų kasdieniai įpročiai turi veikti kartu. Būtent praktiniams klausimams aptarti, pasak Ž. Ramoškienės, ir buvo sumanytas forumas.
„Dirbdama su įmonėmis matau, kiek klausimų kyla, kai naujus reikalavimus reikia pritaikyti konkrečiai pakuotei ir konkrečiam verslui. Todėl norėjome suburti žmones, kurie galėtų tuos klausimus spręsti kartu. Iš šio noro ir gimė „Pakuotė Ratu“, – sakė forumo iniciatorė.
Pirmajame Baltijos šalių forume „Pakuotė Ratu“ vyko ekspertų pranešimai ir diskusijos, praktiniai seminarai bei individualios konsultacijos „Ekspertų HUB“ erdvėje. Renginį organizavo VšĮ „Pakuotė Ratu“.