Salantų regioninis parkas buvo įkurtas norint išsaugoti Erlos-Salanto-Minijos upių senųjų slėnių ir unikalių apylinkių gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Norint aplankyti visus parke esančius objektus prireiks laiko, tačiau tikrai nesigailėsite.
Bene didžiausio lankytojų dėmesio sulaukia Kulalių, Erlėnų, Igarių, Šauklių riedulynai. Pastarasis užima beveik 80 ha plotą. Kaip ir didžioji dalis Lietuvos teritorijoje esančių riedulių, jie buvo „atnešti“ iš Skandinavijos atslinkusio milžiniško ledyno.
Kvapą gniaužiantys parko vaizdai: Erlos, Salanto ir Minijos slėniai – taip pat paskutinio ledynmečio pėdsakai.
Tikėtina, kad šiais vaizdais grožėjosi akmens amžiuje čia įsikūrę gyventojai, o vėliau ir piliakalniuose įsitaisę genčių vadai ar kunigaikščiai.
Salantų regioniniame parke yra ne vienas archeologinis objektas: Gintarų, Kartenos ir Mosėdžio piliakalniai, Alkos alkakalnis, Šauklių bei Šilalės alkvietės, mitologinis Gaidžio kalnas.
Vienu iš seniausių Lietuvoje laikomo Imbarės piliakalnio istorija apipinta mitais ir legendomis. Vyresni apylinkių žmonės dar prisimena: „Piliakalnyje paslėpti dideli turtai. Vienas žmogus susapnavo, kad nuo požemių durų raktas guli Salanto upės sietuvoje. Dvyliktą valandą nakties reikia nerti į tą sietuvą ir rasti akmenį, o po juo – raktą. Kam pavyks išimti raktą, tas taps visų užburtų turtų savininku.“
Ar žinojote, kad Salantų regioniniame parke auga Lietuvoje didžiausias kaštonas, 300 metų senumo ąžuolas ir milžiniška pušis? Natūralios gamtos apsuptyje galima išgirsti ir ne vieną į raudonąją knygą įrašytą paukštį: švilpaujančią pilkąją meletą ar sodinę startą, grubiai šūkaujančią plėšriąją medšarkę bei raibąją devynbalsę.
Piliakalnius aplankę kultūros ir istorijos entuziastai turėtų užsukti į žymiojo vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų, įsikūrusį Nasrėnų kaime. Verta aplankyti ir ramybe spinduliuojančią Orvidų sodybą, taip pat kone 15 ha vaizdingame slėnyje slūgsantį Respublikinį Vaclovo Into akmenų muziejų.
