Loading widget group article_left_top...

Veisiejai. Kadaise čia jotvingių gyventa

Veisiejų istorinis centras / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Veisiejų istorinis centras / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Nors šio Pietų Lietuvos krašto žemės smėlėtos ir mažiau tinkamos žemdirbystei nei derlingos Suvalkijos lygumos, tačiau laukinės gamtos grožiu ir įvairove apdovanotas būtent šis kraštas.

Loading widget group article_middle_widgets...

Piliakalniai - Šlavanto, su jo šlaituose augančių skroblynu bei labai retų augalų – vaistinių kietagrūdžių augaviete ir mišku apaugęs Mėčiūnų mena tolimą senovę, kai čia gyveno ir kovojo jotvingiai. Jei ne karai, okupacijos, istorijos liudininkų čia būtų daug daugiau.

Neišliko Vainežerio dvaras, kurį valdė garsūs didikai nuo XVI iki XX a. pradžios. Tačiau tuos laikus mena dar prieš pora šimtmečių šalia Vainežerio dvaro rūmų buvo pasodintas parkas. Šalia dvaro buvo įveisti du sodai bei medelynas.

Vainežerio dvaro parkas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Vainežerio dvaro parkas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Nors parkas šiandien nėra toks išpuoselėtas kaip kadaise, paveiktas laukinės gamtos, tačiau jis nepamirštas, mielai lankomas. Galbūt todėl, kad čia juntami ir istorijos pėdsakai, galima pasigėrėti ir nedaug kur matomu seno parko gamtos gyvenimu: šimtamečių medžių drevėse gyvena ir peri įvairių rūšių paukščiai, įsikuria šikšnosparniai, net susispiečia bitės tarsi nukeldami mus pora šimtmečių atgal. Parko akcentas – ovalo formos šimtamečių liepų, klevų ir skroblų alėja. Veisiejų dvaro parke stebina 200 metų amžiaus, 30 m aukščio 5 m apimties Veisiejų uosis ir 21 liepos ratas.

Tačiau žmonės čia gyveno daug seniau, nors Vainežerio gynybiniai įtvirtinimai mena kovas su švedais, tačiau archeologai teigia, kad gyvenvietės čia būta jau akmens amžiaus laikais.

Senoviniai gynybiniai įtvirtinimai – Okopka / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Senoviniai gynybiniai įtvirtinimai – Okopka / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Šiandien aplink Veisiejus, kur bepasisuksi, gamtos grožis, daugybė retųjų augalų bei gyvūnų rūšių. Vaikštant šio krašto miškais bei paežerėmis galima pasijusti tarsi keliautum per Raudonosios knygos puslapius. Ir pasigrožėti, kad ir taurine pudme – retas, kas girdėjo tokį saugomą augalą esant.

Taurinė pudmė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Taurinė pudmė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Ir nenuostabu, juk tarpti gyvybei čia puikios sąlygos. Šlavantų, Kapčiamiesčio bei Veisiejų ežerynai sudaro susikertančių ežeringų dubaklonių (dubaklonis – gilus klonis, slėnys) sistemą, kur saugiai gyvena daugybė gyvūnų, tarp jų ir baliniai vėžliai ir europinės medvarlės. Pastarosios pasirinktos vienu iš parko simbolių.

Europinė medvarlė / Irmos Maciulevičienės nuotr.
Europinė medvarlė / Irmos Maciulevičienės nuotr.

Kiek daugiau nei pusė parko teritorijos apaugusi miškais. Todėl gamtininkams tikras džiaugsmas tyrinėti tarp miškų, pievų bei ežerų vieną šalia kito augančius, gyvenančius augalus bei gyvūnus.
Kviečiame aplankyti Veisiejų regioninį parką arba pasižvelgyti po jį mūsų fotografo akimis.