Pasak S.Paltanavičiaus, bebrai gyvena beveik visame mūsų pajūryje – net Kuršių nerijoje.
„Neretai randasi pavienių, nuo šeimos atsiskyrusių bebrų, daugelis jų – užpernykščiai jaunikliai, kurie jau vejami iš savo šeimos ir šeimos bebravietės. Tokie individai klajoja ir gali nukeliauti toli, kartais upėmis net iki 100 kilometrų. Į pajūrį jie taip pat atkeliauja vandens keliais“, – 15min teigė gamtininkas.
Ar jiems reikalinga mūsų pagalba? Jokiu būdu, jei tai ne luoši, nesužeisti individai.
Kadangi pajūryje bebrams nėra vietos apsigyventi, po kiek laiko sugrįžę į sausumą jie ieškos laisvų vandens telkinių. S.Paltanavičius patikino, kad Baltijos jūros druskingumas mažas, tad žvėrys nuo jo nenukenčia.
Taip pat pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kuomet laukinį gyvūną pamatę žmonės puola jam padėti nepaisydami to, ar jam reikalinga žmogaus pagalba. Gamtininkas teigė, kad taip elgtis negalima.
„Ar jiems reikalinga mūsų pagalba? Jokiu būdu, jei tai ne luoši, nesužeisti individai. Jie tikrai žino, ką turi daryti, o mes jiems negalėtume suteikti nieko, nes parvežtas į globos prieglaudą bebras jaučiasi labai prastai, stresas gali tapti net jo žūties priežastimi. Gamta visada protingesnė už mus, palikime ir bebrui nuspręsti, kaip jam elgtis, kokį kelią pasirinkti“, – pasakojo S.Paltanavičius.
