Kovo mėnesį į internetą buvo nutekintas ir didžiulio dėmesio sulaukė vieno „Wall Street Journal“ vadovo laiškas, kuriame jis nurodė nuotoliniu būdu dirbti pradėjusiems darbuotojams informuoti vadovus, jei jie „daro pertrauką, ima interviu, yra posėdyje ar dėl kokios nors kitos priežasties kurį laiką bus nepasiekiami“. Tai – pavyzdys, kaip sužlugdyti nuotolinį darbą.
Tai – pavyzdys, kaip sužlugdyti nuotolinį darbą.
Vadybininkai taip pat gali paprašyti darbuotojų juos informuoti kiekvieną kartą, kai šie eina į tualetą, valgo „Snickers“ šokoladuką, rišasi batraiščius, čiaudėja, kasosi alkūnę ar tvarko savo darbo stalą.
Suprantu, iš kur kyla toks impulsas. Milijonai žmonių pirmą kartą dirba nuotoliniu būdu ir vadovai bando prisitaikyti. Daugelis yra įpratę visą dieną gauti tiesiogines ataskaitas asmeniškai ir mano, kad tai suteikia jiems supratimo, ką būtent žmonės daro su savo laiku. Bet štai kur šuo pakastas – geriems vadovams iš tikrųjų nerūpi, ką žmonės daro su savo laiku. Jiems rūpi, ar darbas padarytas, ar ne.