Kiekvieną kartą keliant MMA susirenka trišalė taryba, svarsto, diskutuoja, ginčijasi ir galiausiai pakelia MMA. Tačiau MMA santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) pas mus visada svyruoja apie 45 proc. Tad jei Seimas tiesiog priimtų įstatymą, kad kiekvienais metais MMA pakeliama iki 45 proc. VDU, šitas klausimas būtų baigtas ilgam. Tik ką tada tektų atsakyti rinkėjams, paklausus apie darbo rezultatus?
Dabar grįžkim prie šio Seimo kadencijos ir jo nuveikto pagrindinio darbo – mokesčių reformos skambiu pavadinimu „Milijardas milijonui“. Kadangi prieš reformą tiksliai žinoma, kas buvo negerai, tai turėjo tapti stipriu pokyčiu, atnešančiu naudos ilguoju laikotarpiu. Bet ir šiuo atveju tai tapo darbu dėl darbo, o kai kuriose mokestinės sistemos vietose prieita net iki absurdiškų situacijų.
Norint tiksliau suprasti, kas įvyko, reikėtų grįžti prie pačių samdomo darbo mokesčių esmės ir mūsų biudžeto sandaros.
Dabar gavus algą mes sumokame tris skirtingus mokesčius – GPM, PSD ir „SoDros“. Kiekvienas jų mokamas į atskirą vienas nuo kito nepriklausomą biudžetą. GPM mokamas į valstybės bendrą biudžetą, iš kurio finansuojama beveik visos mūsų valstybės išlaidos, PSD – į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF), kuris finansuoja sveikatos priežiūrą, o socialinio draudimo mokestis – į „Sodros“ biudžetą, iš kurio mokamos pensijos ir kitos išmokos bei pašalpos.