„Darželyje buvau įsimylėjusi dvynukus! Atsimenu, mes atsibudome po pietų miego, o vienas iš jų atsistojo ant lovos ir visiems pranešė: „Klausykite, Donata mane myli!“ – netikėtai išaiškėjusius jausmus juokdamasi prisimena D.Virbilaitė. – Aš iš po antklodės neišlindau ir apsimečiau, kad miegu.“
Tuo metu mažametei Donatai nebuvo keista, kad jos širdis vienodai neabejinga net dviem berniukams. „Mylėjau juos abu – juk jie buvo vienodi“, – kvatodamasi tikino mergina.