Visuomenėje vis dar gajus nusistatymas, jog moterų ir juo labiau merginų autosporte nėra daug, o jų žinomumas neprilygsta vyrų. V.Šilkūnaitė bent Lietuvoje tai bando keisti.
Su vaikinais kartu besivaržanti jaunuolė kartingais pradėjo važinėti būdama viena iš nedaugelio merginų, pasirinkusių šią sporto šaką. Iš pradžių buvo nelengva – tą pripažino M.Šilkūnas. Vaikinai jos nepriimdavo kaip lygiavertės varžovės.
Ji nebuvo laikoma ta, kuri gali sudaryti rimtą konkurenciją.
„Pamatydavo pasipūtėliai, jog čia mergina, tai net jos neskaičiuodavo. Manė, jog ją patvarkys, aplenks ir nematys jos. Vanesa man būna sako, jog labai faina aplenkti tuos berniukus, kurie čia kietus vaidina, – didžiavosi dukra M.Šilkūnas.
– Buvo toks požiūris, jog ji nieko nesupranta, o aiškina. Tai itin pasireiškia tiems, kurie jos nepažįsta. Bet kai ji atvažiuoja ir parodo – požiūris keičiasi.“
Rezultatai taip pat kalba patys už save. Pašnekovas pabrėžė, jog jo dukros klasėje jau yra laimėjusi mergina, o akademijos jų kviečiasi vis daugiau.
Lenktynėse atsiranda vis daugiau vietos merginoms, o V.Šilkūnaitė tampa viena iš šio pokyčio kelrodžių.
„Duosiu patarimą – kartingų sportas tau numaus kelnes“
O būti kelrode kainuoja daug. Ne vieną taurę ir medalį savo kolekcijoje jau turinti jaunoji kaunietė yra skatinama tėvų ne tik žodžiais, bet ir jų investicijomis.
Ne kartą M.Šilkūnas pabrėžė, kokių investicijų reikalauja šis sportas, o pats kitus net ragina savo atžalas užrašyti į kitus užsiėmimus ar būrelius.
„Duosiu tau, Viliau, patarimą: kai turėsi vaikų, neskatink jų tapti lenktynininkais. Kartingais važinėkite dėl smagumo“, – patarimą davė M.Šilkūnas.
Ir ne veltui. Turint dvi atžalas, kaštai išauga milžiniškai, o planuoti biudžetą darosi vis sunkiau.
Komentuodamas kitų metų biudžetą, M.Šilkūnas atskleidė, jog kelionių ir apgyvendinimo kaštų jau net nebeskaičiuoja į pagrindinių išlaidų laukelį – jie tiesiog nesudaro tokios didelės dalies.
Tačiau jis nori suteikti šansą abiem savo atžaloms varžytis F4.
„500 tūkst. eurų vienam vaikui per metus, tai dviem F4 gali tekti išleisti apie 1 mln. eurų savų lėšų, – atskleidė M.Šilkūnas. – Didelė dalis pajamų keliauja ten, kur, būkime realistai, mažai šansų, jog bus grąža. Aš sakau, jog tai yra brangiausias pasaulio universitetas be jokių darbo galimybių. Šis sportas – numaus tau kelnes.“
„Jei ne sportas, būtų pirmūnė“
Taip anksti sėdusi prie kartingo vairo, Vanesa greitai įšoko į jaunųjų profesionalų vėžes. Po pasaulį skraidanti jaunuolė lenktyniauja, garsina Lietuvos vardą, bet nepamiršta ir mokslų. Eruditų licėjuje žinias kremtanti mergina į klasę praėjusiais metais buvo žengusi tik apie 40 kartų.
V.Šilkūnaitė mokosi su privačiais korepetitoriais ir, pasak tėčio, yra itin žingeidi.
„Vanesa mokosi labai gerai. Jai mokytojai sako, jog jei ne sportas, ji būtų pirmūnė. Jai labai patinka mokytis, atsiskaityti gerais pažymiais, – kalbėjo M.Šilkūnas ir atskleidė šeimos susitarimą.
– Jei neigiamas pusmečio ar metinis pažymys – sportas baigiasi, viskas. Nenoriu iš jų padaryti profesorių, bet jei negali gauti teigiamo pažymio, vadinasi, perlenkėme lazdą ir reikia grįžti prie mokslų. Čia žemoji kartelė.“
Akivaizdu, jog merginai nelieka daug laisvai disponuojamo laiko. Grįžus namo reikia pasivyti ir vaikystės pramogas, kurios kartu į trasas nekeliauja.
Grįžusi namo ji bendrauja su draugėmis, o kai tėvai nori vykti į Palangą, kartu su broliu Marku kartais nusprendžia likti namuose.
Tiesiog pabūti vaiku.
Ateities radare – trofėjus
Tačiau vaiku nebūnama visada – kažkada vėl prasideda „sunkus darbas“. Tą pabrėžė ir M.Šilkūnas. Jau ne vieną trofėjų laimėjusi mergina žvelgia į startą F4, testuoja bolidą ir kitais metais tikisi startuoti tame pačiame čempionate, kuriame dabar dalyvauja Markas.
Netolimoje ateityje jos laukia ir titulo medžioklė „Ladies Cup“ turnyre. Praėjusiais metais likusi antra, dabar ji tikisi iškovoti čempionės trofėjų.
Ir vėl į kelią. Kiekvieną dieną – vytis svajonę.
