Chviča Kvaracchelija atrodo suglumęs, nes negali apsispręsti, ką daryti su savo rankomis. Jei pritraukia jas per arti, atrodo sustingęs, įsitempęs. Jei leidžia joms nuslysti per toli – susikūprina. Jis neranda pozicijos, kurioje jaustųsi patogiai. Akimirką jis sutrinka. Jis atsiduria už savo komforto zonos ribų.
Tam tikra prasme tai netgi nuramina. Galų gale, nebuvo aišku, ar egzistuoja kažkas, kas gali išmušti „Napoli“ puolimo žvaigždę iš pusiausvyros. Pastarieji devyni mėnesiai jam klostosi taip palaimingai, taip neįtikėtinai sklandžiai, kad kartais nustemba net ir jis pats.
„Nuo pat tada, kai čia atvykau, jaučiuosi lyg sapnuočiau“, – neslėpė jis.