„Kroatijos visuomenė į „Kauno Žalgirį“ žiūri taip pat, kaip jūs žiūrėtumėte į kokį nors Kroatijos krepšinio klubą, žaidžiantį su Kauno „Žalgiriu“, – be diplomatinių nėrinių padėtį prieš UEFA Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo kovas apibūdino su 15min bendravęs Kroatijos sporto žurnalistas Aldo Franičevičius. – Bet kas, išskyrus dvi lengvas „Dinamo“ pergales, čia būtų laikoma didžiule staigmena.“
Zagrebe Lietuvos čempionų niekas nelaukia. Tačiau bent vienas žmogus į Kroatijos sostinę grįžta ne kaip bevardės futbolo delegacijos narys.
Željko Sopičiui tai – kelionė namo.
Ne iškilmingas sugrįžimas pro triumfo vartus ir ne vakaras, kuriam miestas būtų rengęsis kelias savaites. Veikiau galimybė pasirodyti ten, kur visada norėjo būti svarbus, nors pats Zagrebas iki šiol nelabai tikėjo, kad šiam žmogui galima patikėti didžiausią miesto futbolo turtą.
Sopičius „Dinamo“ sistemoje jau yra dirbęs. Treniruodamas antrąją komandą jis trumpam perėmė ir pagrindinės ekipos vairą, tačiau tai buvo tik pereinamasis laikotarpis – greitai užverstas puslapis, kuriam Kroatijos futbolo istorijai neprireikė storesnio skirtuko.
„Nieko ypatingo ar svarbaus, – nukirto A.Franičevičius. – Jis norėtų būti „Dinamo“ treneriu, bet niekas jau netiki, kad yra pakankamai geras.“
Antradienį Ž.Sopičius į Maksimirą įžengs pro svečių persirengimo kambario duris.
Tarp naktinio kroso ir puotos degalinėje
Dabartinio „Kauno Žalgirio“ trenerio karjera niekada nebuvo tiesi linija. Joje daugiau staigių posūkių, pakelės griovių ir netikėtų pagreitėjimų nei ramios kelionės greitkeliu.