Susitinkame Baku Baltajame mieste – „White City“, viename moderniausių Azerbaidžano sostinės rajonų, vos už kelių kilometrų nuo istorinio centro.
Pavadinimas šiai vietai tinka tobulai, nes Baltasis miestas iškilo ten, kur kadaise buvo visiškai kitoks Baku.
XIX amžiaus pabaigoje ši rytinė miesto dalis buvo naftos imperijos užkulisiai – pramoninis kraštovaizdis, kurio gamyklų dūmai ir suodžiai davė vietovei vardą: Juodasis miestas. Čia savo imperiją kūrė ir broliai Nobeliai. 1884-aisiais netoliese iškilo „Villa Petrolea“ – Ludvigo Nobelio šeimos rezidencija ir naftos kompanijos būstinė.
Per daugiau nei šimtmetį Baku apsuko ratą. Ten, kur kadaise pinigai buvo traukiami iš po žemės, dabar jie kyla į viršų.
Baltojo miesto horizonte stiebiasi nauji gyvenamieji bokštai, verslo centrai, tiesiamos promenados, sodinami parkai. Vienas iš rajono orientyrų – dvidešimties aukštų „Raffle Tower“.
Būtent čia pastaruoju metu sukasi ir V.Dambrausko gyvenimas.
Sutartu laiku, minutės tikslumu, iš lėto kyla požeminio garažo vartai ir pro juos išrieda tamsus „Audi Q5“.
Prie vairo – pats Čempionų lygos treneris.
Ant galinės sėdynės – „Sabah“ vartininkų treneris Justinas Gasiūnas.
Bandau atidaryti galines dureles, bet jos užrakintos.
„Sėsk į priekį. Čia – Baku, o Baku savo svečius gerbia“, – šypsodamasis ragina V.Dambrauskas.
Lietingą šeštadienio rytą paliekame Baltąjį miestą. Tikslas – visiškai kitoks Baku.