„Šalta galva, karšta širdis“ – Kučys pasiruošęs nutraukti įvarčių badą

Popieriuje tarsi viskas aišku: stipresnė komanda turi pulti, jos puolėjas – mušti, o vakaro pabaigoje rezultatas privalo užtikrinti tai, ką prieš rungtynes žinojo visi.

Tačiau būtent tokie vakarai atakų lyderiams kartais būna ir patys nedėkingiausi.

Armandui Kučiui ketvirtadienį Vaduco „Rheinpark“ stadione per pirmąsias UEFA Tautų lygos D diviziono rungtynes teks viena aiškiausių, bet kartu ir negailestingiausių pareigų.

Iš pagrindinio Lietuvos rinktinės puolėjo bus laukiama to, kuo jo profesija dažniausiai ir matuojama – įvarčių.

Pats „Celje“ atstovas nuo šio lūkesčio nesislėpė. Tačiau kartu teigė ir puikiai suprantąs, kad tarp „turime laimėti“ ir „laimėjome“ futbole kartais telpa labai ilgos 90 minučių.

A.Kučys spaudimo nejaučia. Priešingai – puolėjas neslepia, kad būtent tokio vakaro jam galbūt ir reikia.

Pastaruoju metu rinktinėje vartai prieš jį buvo užsivėrę, todėl Vaduce atsirandanti proga primena ne papildomą akmenį ant pečių, o galimybę pagaliau nutraukti tylą.

„Tokia galimybė ir toks varžovas kaip tik motyvuoja. Dabar, galima sakyti, su įvarčiais esu kažkokioje duobelėje. Į kiekvienas rungtynes einu su vienu tikslu – padėti komandai kuo galiu. Tai yra įvarčiai, sunkus darbas, tas juodas, galbūt nematomas darbas. Kaip tik tai motyvuoja ir stumia į priekį, kad reikėtų pramušti ledus“, – prieš vienintelę komandos treniruotę Vaduce kalbėjo puolėjas.

Ketvirtadienį jam teks kiek kitokia užduotis nei daugelyje ankstesnių Lietuvos rinktinės vakarų.

Dažnai A.Kučio darbas prasideda nuo laukimo. Šį kartą mūsiškiai bandys patys kurti ir žaisti „pirmu“ numeriu.

Panevėžiečiui toks futbolas nėra svetimas. „Celje“ gretose jam dažnai tenka žaisti komandoje, kuri pati diktuoja rungtynių ritmą.

„Sakyčiau, kad labiau patinka būti dominuojančia komanda. Ir klube daugumoje rungtynių esame dominuojanti komanda. Patinka kurti momentus, turėti kamuolį, mažiau eikvoti energijos gynybiniams veiksmams ir daugiau dėmesio skirti atakai“, – sakė jis.

Vis dėlto kamuolio kontrolė puolėjui nebūtinai reiškia lengvesnį gyvenimą.

„Faktas, kad sunkiau, kai erdvės yra mažesnės, kai varžovas susispaudžia. Bet tai padaro tave geresniu žaidėju, jeigu randi tuos plyšius, atsiduri tose zonose, į kurias kamuolys turi ateiti. Tada kitaip matai žaidimą, kitokius plotus. Tai yra žymiai sunkiau, bet paskui ateityje – žymiai lengviau“, – svarstė pagrindinis rinktinės puolėjas.

Todėl vienas svarbiausių ketvirtadienio vakaro klausimų gali būti labai paprastas – kiek ilgai Lietuvos rinktinei teks laukti pirmojo įvarčio.

Kol švieslentėje degs nuliai, Lichtenšteinas turės tai, ko tokiam varžovui reikia labiausiai – tikėjimą.

A.Kučys neslepia, kad ankstyvas įvartis galėtų pakeisti visą vakaro temperatūrą.

„Manau, pirmasis įvartis turės didelę įtaką. Jeigu mes pirmieji įmuštume, tada kažkokia rungtynių įtampa nukristų nuo mūsų pečių ir galbūt pradėtume žaisti lengviau“, – svarstė jis.

Ir čia pat pridūrė, kad vienu smūgiu į varžovo vartus Lietuvos ambicijos neturėtų baigtis.

„Tikiuosi, kad įmušime ir toliau nesustosime, testuosime varžovą antru, trečiu įvarčiu. Tikiuosi, kad taip ir bus. Žinau, kad įmušime“, – pasitikėjimo neslėpė puolėjas.

Vis dėlto prieš rungtynes Lietuvos stovykloje niekas rezultatų skirtumo iš anksto nebraižo.

A.Kučys pabrėžia, kad pirmasis ir svarbiausias darbas – apskritai pasiimti tris taškus. Tik tada bus galima skaičiuoti, kiek kartų kamuolys atsidūrė Lichtenšteino vartų tinkle.

„Svarbiausia yra pasiekti pergalę, o kokiu rezultatu – nėra taip svarbu. Faktas, kad aikštėje norime mėgautis. Jeigu varžovas leis mums mėgautis, manau, tikrai turime pakankamai kokybės pelnyti ne vieną įvartį“, – teigė puolėjas.

Pačiam A.Kučiui įvarčio Lietuvos rinktinėje skonis jau gerai pažįstamas.

Šešis kartus nacionalinės komandos marškinėliais pasižymėjęs puolėjas tikino savo įvarčių neskirstantis pagal tai, kokio svorio buvo varžovo pavardė ar kiek vietų FIFA reitinge jis stovėjo aukščiau.

Atmintyje liko ir pirmasis smūgis į Gibraltaro vartus, ir gerokai gražesnė ataka prieš Rumuniją.

„Visi jie ypatingi. Visus juos atsimenu. Kad ir tas pirmasis įvartis prieš Gibraltarą – gali sakyti, kad silpnesnei komandai, bet nesvarbu. Gal kažkokia gražesnė ataka buvo prieš Rumuniją. Bet nesvarbu, prieš kokį oponentą – visi įvarčiai už rinktinę yra be proto įsimintini ir be proto man svarbūs“, – sakė A.Kučys.

Gibraltaro vardas Vaduce nuskambėjo neatsitiktinai.

Ir tąkart Lietuva buvo komanda, iš kurios laukta pergalės, o pats mačas ilgai neketino paklusti iš anksto parašytam scenarijui. A.Kučio įvartis tuomet pralaužė užsispyrusią gynybą ir buvo vienintelis.

Ar panašus kantrybės testas laukia ir ketvirtadienį, puolėjas spėlioti nenorėjo.

„Visko gali būti. Manau, esame viskam pasiruošę. Kad ir kaip pasisuktų rungtynės, turime išlikti ramūs – su šalta galva, bet karšta širdimi“, – kalbėjo jis.

Tai, ko gero, ir yra paprasčiausia Lietuvos užduoties Vaduce formulė.

Nepradėti skubėti, jeigu įvartis neateis per pirmas dešimt minučių.

„Kad ir kaip būtų, turime laikytis trenerių paruošti plano. Ar tas planas rungtynių metu keisis – visko gali būti. Gali būti ir klampios rungtynės, bet daug kas priklauso nuo mūsų pačių“, – reziumavo A.Kučys.