Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Suomijos futbolo širdyje – abejonės, vėjas ir sisu

Marius Bagdonas / Karolis Dovidavičius nuotr.
Marius BagdonasSporto žurnalistas
Rungtynių akimirka / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
Rungtynių akimirka / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Niūrus ir pilkšvas dangus susilieja su Esplanadi parką įrėminančiais granito spalvos stogais. Tai elegantiška žalia ašis, jungianti Helsinkio širdį su vėjo glostoma uosto pakrante. Kavinės, išsirikiavusios palei alėją, kvepia kava ir šviežiai keptais korvapuusti – suomiškais cinamono ritinėliais. Kažkur tolumoje iš Senato aikštės pusės pasigirsta tramvajaus skambutis, primenantis, kad šis miestas kvėpuoja savitu, ramiai pulsuojančiu ritmu.

Loading widget group article_middle_widgets...

Šią suomišką idilę ketvirtadienio vakarą bandys sujaukti Lietuvos futbolo rinktinė. Prieš pasaulio čempionato atrankos mačą Edgaro Jankausko kariauna įsikūrė moderniu ir ekologišku viešbučiu save pozicionuojančiame „Radisson Blu Seaside“ Ruoholahčio verslo rajone ant paties Suomijos įlankos pakrantės.

Įdomu tai, kad lygiai ten pat praėjusių metų liepą buvo apsistoję ir „Panevėžio“ futbolininkai, kai sensacingai sugebėjo eliminuoti vietos HJK klubą iš UEFA Čempionų lygos. Suomių laimei, nė vieno tos sėkmės istorijos dalyvio dabartinėje Lietuvos rinktinėje nėra.

„Radisson Blue Seaside“ / „Radisson Blue Seaside“ nuotr.
„Radisson Blue Seaside“ / „Radisson Blue Seaside“ nuotr.

„Tų pavojaus signalų, kalbant apie mūsų rinktinę jau ir taip pastaruoju metu – per akis. Jau kurį laiką neturime nei aiškios krypties, nei talento“, – savo abejingumo neslėpė senų knygų parduotuvėlę per kelis kvartalus nuo minėto viešbučio turintis pardavėjas.

Vieta savotiška. Tarp senų albumų, pageltusių laikraščių iškarpų ir atvirukų su nublukusiais parašais, oras tvyro dulkių migloje ir kvepia popieriumi. Knygos guli ne pagal abėcėlę, o pagal likimą – viena ant kitos, sukrautos ant grindų, palangių, senos kėdės, kuri, regis, jau seniai prarado savo tikrąją paskirtį. Siauru labirintu tenka vaikščioti lėtai, bet niekas čia ir neskuba – šis tylus ir nerūpestingas chaosas toks mielas, jog net ir laikas, rodos, čia juda lėčiau.