Ukrainos badmintono komanda dalyvavo turnyre Ugandoje, kai praėjusį ketvirtadienį juos užgriuvo žinia apie tai, kad tėvynę užpuolė Kremliaus kariuomenė.
„Buvome turnyre Afrikoje, kai ėmė plaukti žinios. Iki šiol esame ištikti šoko“, – sakė Oleksandras Šmundjakas.
Jis ir kitas jaunas Ukrainos jaunasis badmintonininkas Viačeslavas Jakovlevas su treneriu Oleksandru Kuninu atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.
Širdis – su Vladimiro Putino karių prispaustais tėvynainiais, bet atkeliauti iš Ugandos nepaprasta, patekti į Ukrainą greitai – neįmanoma.
Pasiekę Milaną jie per savo vadybininką išgirdo apie buvusio Lietuvos olimpiečio pasiūlymą prisiglausti Lietuvoje.
Kijevas laikosi, Charkivas laikosi – ten jie nepraeis.
Kariškiu save pristatęs treneris O.Kuninas veržiasi grįžti kuo skubiau į Ukrainą, o du jauni žaidėjai dar kažkiek laiko pabus Lietuvoje.
„Rytoj kaip tik turėjome vykti į varžybas Charkive, kuris dabar yra apsuptas okupantų. Mano gimtasis miestas kaip tik gavo smūgį tiesiai į patį miesto centrą, – neslėpdamas jaudulio kalbėjo treneris O.Kuninas. – Naujas smūgis į miesto centrą – ką tik, prieš pusvalandį. Vakar Charkivą irgi stipriai bombardavo.
Kijevas laikosi, Charkivas laikosi – ten jie nepraeis.
Ačiū Lietuvai, kad mus priėmė. Tai – pirma stotelė, aš judėsiu atgal, nes tai mano tėvynė, mano namai. Tėvai – Charkive, šeima irgi apsupta okupantų.“
O.Kuninas pats kilęs iš Nikolajevo miesto, o O.Šmudjakas augo Dniepropetrovske.
„Dniepre padėtis kol kas stabili. Tai vienas iš nedaugelio miestų, kuriame dar ramu, – sakė Ukrainos badmintonininkas. – Lauksime galimybių kaip galima greičiau grįžti atgal į Ukrainą pas artimuosius.
O kol kas planuojame kurį laiką pabūti Lietuvoje. Ačiū Kęstučiui už pagalbą.“
Prasidėjus karui Ukrainoje badmintonininkai per savo rinktinės vadovą gavo kelis pagalbos pasiūlymus – juos priglausti siūlė ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Sena pažintis su K.Navicku nulėmė ukrainiečių apsisprendimą nutūpti Lietuvoje.
Savo vardo badmintono akademijai Lietuvoje vadovaujančiam K.Navickui pavyko operatyviai suorganizuoti svečiams apgyvendinimą Kauno viešbutyje, nemokamą maitinimą, transportavimo ir treniruočių sąlygas.
„Nuo pirmųjų karo valandų aktyviai bendravau su Ukrainos badmintono federacija, – pasakojo K.Navickas. – Prieš mėnesį pas juos patys stovyklavome Kijeve, mane su ukrainiečiais sieja sena draugystė, todėl iškart ir pasiūliau jiems pagalbą.
Jaudina, kaip žmonės Lietuvoje rūpinasi ir nėra abejingi. O mūsų tikslas jais pasirūpinti ir suteikti paramą.“