Antradienį Žirmūnuose, Neries pakrantėje, šalia Tuskulėnų dvaro ir Sovietų okupacinio režimo aukų memorialo įkasta simbolinė kapsulė, žyminti daugiau nei 30 mln. eurų kainuosiančių statybų pradžią.
Čia pat įrengtoje palapinėje – baiminantis Lietuvą šią vasarą prausiančio lietaus – nuo scenos skambėjo politikų pažadai ir į statybų aikštelę sukviestų sportininkų lūkesčiai, kad šie pažadai bus išpildyti.
Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos standartus, kaip žadama, atitiksiantis modernus 11 tūkst. kv. metrų ploto maniežas, kurį statys UAB „Infes“, duris turi atverti 2027-ųjų trečiajame ketvirtyje.
Darbai užsitęsė
Reikia pažymėti, kad šio maniežo buvo laukta anksčiau – architektūrinis konkursas skelbtas dar 2019 metais.
„Nėra kalbos, kad Vilniui šio objekto reikėjo jau seniai. Kad jau seniai jo laukė ir sportininkai, ir vaikai. Ačiū lengvosios atletikos bendruomenei už kantrybę, mes tikrai jautėme ir palaikymą, ir spaudimą. Vilnius – sportuojantis miestas. Skaičiuojant, kiek yra norinčių vaikų, turime malonų rūpestį, kur visus sutalpinti? Dabar liko tik sėkmingai užbaigti šį projektą, tad sėkmės statybininkams padaryti tai, už ką mes jiems taip brangiai mokame“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Žirmūnų rajoną jis vadino augančia miesto sporto sala: „Šalia vystome ir kitą projektą – irklavimo bazę. Taip pat vadinamuosius VRM rūmus, kurie tik šiemet iš ministerijos perėjo į miesto rankas. Juos taip pat tvarkysime. Ypač šaltuoju sezonu sporto patalpų miestiečiams reikia vis daugiau ir daugiau. Vasarą aikštynus turime, bet žiemą visiems sutilpti uždarose patalpose yra problema.“
„Aš pats užaugau už 100 m nuo šios vietos. Langai kaip tik į šitą pusę. Prisimenu, kaip dar mokyklos laikais čia irgi kasė panašaus gylio duobę. Nebuvo jokių iškabų, kas vyksta. Klausiau mamos, kas vyksta? Atsakė, kad lyg stato stadioną. Iš tikrųjų, tai kasė kaulus masinės kapavietės... Maniežo teko palaukti beveik 30 metų, – teigė „Sostinės sporto centro“ direktorius Mantas Marcinkevičius. – Iš savo pusės noriu pasakyti, kad jau pradėjome lengvosios atletikos trenerių pritraukimą. Viską esame suplanavę taip, kad startuotume 2027 metais.“
Sportininkų lūkesčiai
Sostinės vadovų pažadai skriejo tiesiai į sportininkų ausis.
„Gal ir aš galėsiu čia ruoštis 2028-ųjų Los Andželo olimpinėms?, – vylėsi disko metimo planetos rekordininkas Mykolas Alekna. – Labai svarbu ir smagu, kad Vilniuje bus ir antras maniežas, naujesnis, šiek tiek pasiskirstys sportuojantys.“
„Tikrai norėčiau, kad bent jau Vilniaus sportininkai prieš išvykdami į Los Andželo olimpines žaidynes galėtų čia pasitreniruoti“, – žvelgdamas į kol kas didžiulę žvyro duobę sūnui pritarė dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna.
„Lengvoji atletika ne veltui vadinama sporto karaliene, o kokia karalienė be tinkamos karūnos? Norisi, kad infrastruktūra, kurią turime, keltų pasididžiavimą, nebūtų gėdos šaltinis. Labai tikiuosi, kad šis Vilniaus miesto pažadas – ne tik sportininkams, bet ir vilniečiams – bus išpildytas greičiau nei Nacionalinis stadionas... – pildė Europos šuolių į aukštį čempionė Airinė Palšytė, pažymėjusi ir kitų sostinių pavyzdžius.
– Nereikia labai toli žvalgytis – Estijos sostinė Talinas turi keturis lengvosios atletikos maniežus. Visuose juose galima vykdyti aukščiausio lygio varžybas. Manau, esame didesni nei estai, tad mūsų sostinė turėtų turėti ne vieną, ne du, gal net ir tris tokius maniežus.“
„Labai ilgai laukėme... Kažkiek gaila, negalėsime su Virgiu patys pasitreniruoti, – ironiškai šyptelėjo pirmasis Lietuvos olimpinis čempionas Romas Ubartas. – Antrą kartą esu tokioje procedūroje, (kapsulės) įkasime. Buvau ir (Nacionaliniame) stadione... Kažkada irgi įkasėme. Tikiuosi, kad šis simbolis duos impulsą ir stadiono statyboms, o Vilnius bus ne tik Lietuvos sostinė, bet ir sporto sostinė.“
„Aš pas Romą Ubartą sportuoti iš Švenčionėlių atvažiavau 2007-aisiais. Man, atvykusiam iš mažo kaimelio, tuometinis Vilniaus maniežas buvo įspūdingas... Visi žadėjo, kad tuoj bus ir kitas. Dauguma kalbėjo, kad Virgilijus laimės dar vieną medalį 2008-aisiais ir Vilniaus miesto savivaldybė pastatys naują maniežą. Matome, kad praėjo nemažai laiko... Net ir Virgilijaus sūnus Mykolas laimėjo medalį olimpinėse žaidynėse... – pasakojo Aleknų treneris Mantas Jusis. – Džiaugiuosi, kad pagaliau vyksta kažkas realaus, įkasama kapsulė.“
– Pirmiausia, kodėl taip ilgai užtruko šių statybų pradžia? – surinkę žurnalistai klausė Vilniaus miesto mero V.Benkunsko.
– Procedūros yra procedūros, reikėjo jas atlikti. Sklypas, šiaip, irgi yra kaprizingas. Turėjome čia daug inžinierinių tinklų, daug augalų – reikėjo spręsti ir šiuos klausimus. Aišku, nepadėjo ir kovidinis laikotarpis paspartinti šių procesų. Dabar jau galime džiaugtis, kad tuos visus nematomus barjerus esame peršokę, prasidėjo aktyvi rangos statybų fazė. Dveji metai ir turėsime sporto objektą, kurio laukė sporto bendruomenė dešimtmečiais.
– Ar labai stipriai pabrango statybos?
– Tiesą sakant, brango. Natūraliai, nes visos infliacijos keliavo visose srityse. Palietė ir šį objektą. Dabar sąmatinė vertė, kuri yra pasirašyta ir fiksuota sutartyje su rangovu – kaina yra 30 mln. eurų su PVM.
Žinant, kad šis pastatas nėra tiesiog dėžė. Jis – labai brandus architektūriškai ir atitinkantis visą vietovę, funkciškai taip pat labai stipriai suprojektuotas taip, kad atitiktų visus sportininkų ir tarptautinių standartų kriterijus.
Statome pastatą, kuris turi tarnauti ilgus dešimtmečius ir tarnauti aukščiausiu lygiu. Tos investicijos, kurios šiandien yra suplanuotos, manau, tikrai atsipirks visaip kaip. Per vaikų sportavimą, per sportininkų pasiruošimą ir, labai tikiuosi, per būsimas pergales.
– Kaune lengvosios atletikos maniežo darbai taip pat prasidėjo 2019 metais, bet šiemet gegužę jis jau atidarytas ir kainavo pigiau – 23,95 mln. eurų. Kodėl?
– Kas su juo lygina. Žinote, mano kadencija dabar tik įpusėjo. Žiūrint, kiek padariau per dvejus metus, sakyčiau, kad pagreitis yra visai neblogas. Daugelį dalykų, kurie jau buvo nurašyti, irgi (pavyko) atgaivinti. Tą patį Nacionalinį stadioną.
Vilniaus mieste sporto infrastruktūra įgauna tikrai proveržio formą. Tas pagreitis, kurį mes su komanda dabar esame pasiekę, manau, leis artimiausias metais vis naujų objektų atidarymus organizuoti ir atiduoti juos naudotis bendruomenei.
Mūsų tikslas, kad čia tik būtų sportuojančių vaikų, suaugusių, profesionalų, o tą darbą, kuri privalo padaryti savivalda, mes padarysime.