Kuomet birželio mėnesį Mindaugas Maldonis savo feisbuko paskyroje paskelbė, jog pirmą kartą neišvyks į svarbias varžybas, kuriose turėjo teisę startuoti, jis daug neaiškino, kodėl praleidžia Europos baidarių ir kanojų čempionatą.
Dvejose olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavęs 35 metų baidarininkas, kurio dilbį puošia olimpinių žiedų tatuiruotė, nedalyvauja ir kitose varžybose, kuriose jau verda kova dėl teisės patekti į 2028 metų žaidynes Los Andžele.
M.Maldonis iki šiol nenorėjo viešai pasakoti apie jį užklupusią sveikatos bėdą, dėl kurios nuplaukė visas sezonas.
„Niekada nenorėjau, kad tai būtų pasiteisinimas prastesniam rezultatui, nors kartais tai ir būna priežastis. Aš nenaudojau tos kortos, esą „žiūrėkit, užėmiau šeštą vietą, kai galbūt galėjome kovoti dėl medalių, dėl to, kad man kažkas nutiko, – sakė M.Maldonis. – Tai – sporto dalis. Aš nesu išskirtinis, visi sportininkai su tuo susiduria, nė vienas nėra tobulas ir tikriausiai kažkada, kai mes laimėjome, kažkam kitam jautėsi trauma.
Manau, trauma neturėtų būsi pasiteisinimas prastam pasirodymui, nes kūnas yra gana dosnus tuo, kad mes, atletai, galime išspausti labai daug net ir sunkiomis aplinkybėmis. Kartais tai yra blogai, bet kartais nepatogu, bet vieną kitą kartą – įmanoma.“
- 35 metų M.Maldonis yra vienas labiausiai patyrusių ir tituluotų mūsų baidarininkų, dukart dalyvavęs olimpinėse žaidynėse;
- 2021 m. jis vienintelis iš savo sporto atstovų pateko į žaidynes, Tokijuje užėmęs 10 vietą.
- 2024 m. Paryžiuje su keturviete 500 m distancijoje užėmė penktąją vietą, o dvivietėje su A.Olijniku 0.01 sek. trūko iki patekimo į pusfinalį.
- Irdamas su A.Olijniku dvivietėje M.Maldonis yra laimėjęs pasaulio čempionato sidabrą (2022 m.) ir du bronzos medalius Europos pirmenybėse (2022 ir 2024 m.).
- M.Maldonis taip pat yra laimėjęs tris pasaulio taurės etapus: ir vienviete, ir dviviete, ir keturviete.
- Prieš kelerius metus M.Maldonis ir A.Olijnikas per LTOK rengiamus rinkimus buvo išrinkti geriausia metų vyrų sporto komanda.
Dabar, pokalbyje su 15min tituluotas olimpietis pasakojo savo traumos istoriją, vingiavusią per skirtingus karjeros etapus.
„Nugara tarė: „Jeigu tu nesustoji, tai aš sustosiu“
M.Maldonis jau seniai jautė bėdas dėl nugaros.
Iš Daugų kilusį irkluotoją nuo 18-os metų aplankydavo koks nugaros įtempimo ar rakinimo jausmas, bet net ir išlipus iš valties „truputį persuktam“, kaip pats sako, pratimai padėdavo sugrįžti į įprastą būseną.
Pirmą kartą rimtesni nugaros skausmai pasijuto 2021 metais, prieš Tokijo olimpines žaidynes, į kurias M.Maldonis vienintelis iš Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojų prasiskynė kelią ir ten užėmė 10 vietą.
Tąsyk pavyko atsistatyti su specialistų pagalba, bet prieš Paryžiaus olimpines žaidynes nugara vėl pranešė apie save.
Būta ir sunkių momentų, bet vėl gi - su kinezioterapiautų pagalba pavyko suvaldyti situaciją.
2024 metų olimpinėse žaidynėse M.Maldonis startavo dvejos rungtyse.
2024 metais su keturviete 500 m distancijoje jis užėmė penktąją vietą, o dvivietėje su A.Olijniku 0.01 sek. trūko iki patekimo į pusfinalį, su kineziterapeuto pagalba bandęs spėti atsigauti tarp dviejų rungčių startų atrankoje ir kituose etapuose.
„Jaučiau, kad per ketverius metus atvariau tarsi už aštuonerius. Man reikėjo poilsio“, – prisiminė M.Maldonis.
Tačiau ir 2025-ieji buvo aktyvūs, nes vidinė konkurencija vėl stūmė baidarininką treniruotis ir varžytis didelėmis pastangomis.
Po sezono tai pasijautė. "Atrodo atsisėdi į valtį, irkluoji. Skauda, skauda, skauda, skauda, nuo nugaros tarsi eina įtempta styga. Bet po 20-30 minučių irklavimo kūnas įšyla, – į kairę koją nuo nugaros iki blauzdos persidavusius skausmus apibūdino M.Maldonis. – Sykį naktį jau nebebuvo pozicijos, kurioje galėčiau ramiai užmigti, kol atradau vieną, bet tada pabudau visiškai nutirpusia kojos dalimi. Gerai, pagalvojau, tai – kažkas nauja.“
Tada gydytojai M.Maldonio stuburo apatiniame slankstelyje aptiko išvaržą – išslinkusį slankstelio branduolį, kuris spaudė nervą.
„Praėjusį lapkritį jau nugara pati man tarsi sakė: žiūrėk, jeigu tu nesustoji, tai aš sustosiu", - prisiminė M.Maldonis.
2026 metus jis vis tiek pasitiko naujomis ambicijomis.
Šis sezonas jau yra įskaitinis olimpinei atrankai, per dvejus metus vykstančiose 10 varžybų renkami reitingo taškai, tad visi elitiniai baidarių ir kanojų meistrai pasileido rimtam pasirengimui.
Gruodį stovykla Turkijoje, sausį – Italijoje, vasarį – vėl Turkija, kovą – Pietų Afrika, balandį – Kroatija. „Negi gali ilsėtis?“, – klausė savęs M.Maldonis, irklavęs toliau, kol pajautė kad jėgos slopsta.
„Pastebėjau, kad tarp komandos draugų laimėti vis sunkiau. Savo brolio šiais metais taip ir neaplenkiau, gal tik sykį lygiai finišavome“, – pasakojo M.Maldonis, kurio brolis S.Maldonis taip pat yra patyręs baidarininkas, dalyvavęs Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Kai prieš Lietuvos čempionato varžybas susirgo M.Maldonio dvejų metų dukra, liga po varžybų pagavo ir baidarininką.
Ledinis vanduo, šlapi drabužiai nepadėjo, M.Maldonis ilgam atkrito į lovą gulėti, kankinamas aukštos temperatūros.
Jam buvo nustatytos plaučių uždegimo užuomazgos, išrašyti vaistai, jis kosėjo, bet nutarė bandyti sveikti per išvyką į pasaulio taurės varžybas.
Kosėjant jam suspazmavo nugarą, bet šovęs vaistų, startavo Vengrijoje, o tada persikėlė į varžybas Vokietijoje. Brandenburge pasijuto puikiai, bet vėl pajuto pažįstamą skausmą pakinklių srityje.
Sprendė, ar daryti operaciją
Dėl įsiskaudėjusio šlaunies raumens jis nebegalėjo spirtis kaire koja per pratybas, grįžus namo. Net ir išgėrus vaistų nuo skausmo, treniruotė nebepavyko.
M.Maldoniui buvo atlikti tyrimai, jis pajuto, kad padėtis nebekontroliuojama ir vis prastėjo.
Vizitas pas neurologą ir MRT tyrimai parodė, kad sportuojant per ligą nugaros būklė visiškai subjuro.
„Supratau, kad Europos čempionatas nuplaukė, – pripažino sau M.Maldonis. – Rytais keldavausi ant vienos kojos, kitaip tariant – ant trijų galūnių.
Vienu metu taip pablogėjo, kad prašiau žmonos atnešti pusryčius, o kartu ir vaistus nuo skausmo, nes kitaip niekur neisiu – liksiu pasilenkęs prie lovos. Buvo labai blogai.“
M.Maldonis neišvažiavo į Europos čempionatą. Jis pradėjo gydymo procedūras ir konsultacijas su neurochirurgais dėl galimos operacijos.
Specialistai nuteikinėjo, kad reikės operacijos, bet pasitelkęs patyrusį neurochirurgą, baidarininkas sulaukė rekomendacijos nesigulti ant operacinio stalo.
„Jis įvertino būklę, kad man po truputį gerėja, nervas nėra tiek užspaustas, o operacija turėtų niuansų: stuburo diske susidarytų kietesnė žaizdelė, kuri per ateinančius 2-3 metus trukdytų sportuoti“, – pasakojo M.Maldonis.
Išklausęs dar vieno specialisto nuomonę, M.Maldonis išgirdo, kad 6-8 mėnesiai padėtų aptirpdyti išvaržą, o intervencija nėra būtina.
„Tai reiškė, kad kiti metai galėtų būti geresni be intervencijos, o minusas lieka tas, kad kasdieninis skausmas nedingsta be operacijos, – sakė baidarininkas. – Dabar kiekviena diena geresnė nei buvusi – nežymiai, bet tendencija palanki, nors ir mažais laipteliais.“
Vietoj štangos kilnos dukrą
Dabar M.Maldonis mina dviratį, atlieka mankštas, vengdamas svorio kilnojimų.
„Sunku, nes tai labai ilgas procesas. Esame įpratę matyti rezultatą po savaičių ar mėnesių, kuomet darydami po dvi treniruotes per dieną pastebime, kad organizmas stiprėja greitai.
Dabar negaliu skubėti, negaliu perspausti. Neurochirurgai rekomendavo pasidžiaugti vasara ir gyvenimu, vietoj štangų kilnojimo geriau pakilnoti dukrą. Kol kas tai ir darau“, – pasakojo M.Maldonis, kalbėjęs po 25 km važiavimo dviračiu.
Lietuvos baidarių ir kanojų rinktinėje M.Maldonį teko keisti kitiems.
Dvivietėje su A.Olijniku dabar irkluoja M.Maldonio jaunesnysis brolis S.Maldonis, likęs ir keturvietėje.
„Turiu praleisti irklavimo sezoną, bet neiškristi iš žaidimo. Viską daryti, tik kitame kontekste. Mano tikslas – kitų metų varžybos. O chebra jau dirba olimpinėje atrankoje ir po ketverių varžybų patenka tarp olimpinių keturviečių (septynių geriausių Europoje pagal bendrus rezultatus), – sakė M.Maldonis. – Tikiuosi, kad kitais metais įmanoma grįžti stipresniam nei buvau iki šiol.
Per ilgai gyvenau ir sportavau pasiskolinęs laiką. Po olimpinių žaidynių nesiilsėjau, o toliau variau. Tad organizmas dabar atsiima laiką.“
Po karjeros planuoja užsiimti ne sportu
Besigydydamas M.Maldonis giliai svarstė, ar trauma neprivers baigti karjeros.
Stebėdamas kitus iš šalies jis galvojo, kas būtų, jei turės visam laikui išlipti iš baidarės.
„Kai sportuoji, kartais būna, kad užknisa, mąstai, kad nesportuodamas ir tą, ir aną nuveiktum. Juk rengiant po dvi treniruotes per dieną gyvenime pernelyg daug nespėji. Tačiau dabar, atsitraukus, galvoju: „Ne, tai dar ne karjeros pabaiga.“ Aš nežinau, kaip viskas susiklostys, bet sau sakau: „Dar tikrai ne“, – teigė į trečiąsias olimpines žaidynes besitaikantis baidarininkas.
Būdamas 35-erių, baidarėje jis nejaučia amžiaus prisuktų skaičių, nes irklavime yra daugiau ilgaamžių atletų.
„Andrejui rudenį sueis 39-eri. Egidijus Balčiūnas dar varė Londono žaidynėse vienvietėje, būdamas 37-erių, – skaičiavo M.Maldonis. – Mes kalbame, kad iki 40 metų galima varyti, jei tik kūnas laiko. Mūsų sportas dėkingas vyresniems, nes tada dera patirtis, jėga, greitis, geriau gaudaisi taktikos pasirinkimuose.
Be to, lietuvių karjeros kiek vėliau įsivažiuoja, nes mes bręstame vėliau nei pietiečiai, o žiemomis negalime treniruotis (dėl užšalusių ežerų).
Mūsų sporte būna, kad išskirtiniai talentai iškyla 25-27 metų, bet dažniau pikas pasiekiamas perkopus 30 metų.“
Nepaisant planų grįžti į baidarę kitais metais, o 2028 metais varžytis Los Andželo žaidynėse, M.Maldonis vis pagalvoja, ką galėtų veikti papildomai gyvenime.
Baigęs ekonomikos studijas tuometiniame Pedegoginiame universitete, paskui jis su broliu Mykolo Romerio universitete apsigynė sporto industrijų vadybos magistrų darbus.
M.Maldonis ne pirmus metus eina Lietuvos nacionalinės sportininkų asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas.
Siekdamas geriau įsivaizduoti ateities pasirinkimus, šiemet jis pildė japonišką anketą, padedančią rasti bendrą vardiklį ir surikiuoti mintis, surašius, ką moka, ko nori ir ko reikėtų pasauliui.
Mašinomis (ypač senomis japoniškomis) ir technologijomis besidomintis baidarininkas mano, kad po karjeros pabaigos horizonte jo laukia nebe sportas, o kitos darbo sritys.
„Tikriausiai su sportu nieko bendra nebeturėsiu. Tiek sportavus norisi galvoti, kad gyvenime galima veikti ir kažką kita, kitaip panaudoti savo galvą, – sakė M.Maldonis. – Aišku, sukauptos žinios yra privalumas, bet gyvenime yra daugiau įdomių dalykų nei sportas.
Tačiau žinau, jog sportas yra geras tuo, kad išugdo stiprius žmones. Sporte įgytos savybės dažnai praverčia ir versle. Aš jaučiu, kad ateityje niekada neturėsiu boso virš galvos, o turėsiu sprendimus su savomis pergalėmis ir pasekmėmis. Noriu panaudoti savo energiją visuomenės ir savo gerovei, o už rezultatus būti atsakingas pats.“