Po 3:0 pergalės kontroliniame mače prieš Andorą švieslentėje liko trys pavardės – Manfredas Ruzgis, Faustas Steponavičius ir Armandas Kučys. Tačiau rūbinės prieigose paaiškėjo, kad tie trys įvarčiai jų autoriams svėrė skirtingai.
M.Ruzgiui tai buvo ne vien skaičius šalia pavardės.
29-erių puolėjas į Lietuvos rinktinę grįžo po ilgo, traumomis sukapoto kelio ir Kaune pagaliau sulaukė vakaro, apie kurį svajojo nuo pirmųjų žingsnių nacionalinėje komandoje.
„Sunku paaiškinti emocijas. Po tokio kelio, po tiek traumų... Po dešimties metų vėl sugrįžau į rinktinę, o dabar – pirmas įvartis. Atrodo, visas kūnas palengvėjo“, – sakė M.Ruzgis.
Dar svarbiau, kad tą akimirką jis žinojo, kas stebi kitame ekrano gale.
„Rungtynes žiūrėjo mano tėtis, o sūnus mane žaidžiant rinktinėje matė pirmą kartą. Man tai labai daug reiškia“, – pridūrė puolėjas.
Rinktinėje Manfredas debiutavo dar 2016-aisiais, bet jam tai buvo tik penktas mačas su nacionalinės komandos marškinėliais ir pirmasis įvartis.
11 metrų baudinio akimirka iš šalies galėjo atrodyti kaip pati nervingiausia viso vakaro sekundė.
Pačiam futbolininkui – ne.
M.Ruzgis pasakojo, kad „Besa“ klube nuo 11 metrų žymos smūgiuoja nuolat, todėl Kaune daugiau veikė ne jaudulys, o rutina.
„Žiūriu į vartininką, stebiu, kur žengia pirmą žingsnį, ir smūgiuoju į kitą pusę“, – paaiškino jis.
Taip ir padarė.
Be teatrališko pasiruošimo, be ilgos pauzės – kamuolys įskriejo į vartų vidurį ir vienas didelis vidinis akmuo nuo pečių nusirito.
Jeigu M.Ruzgio įvartis buvo sugrįžimo istorija, F.Steponavičiui jis reiškė pradžią.
Pirmas startas rinktinėje.
Pirmas įvartis.
Ir dar Lietuvoje, prieš savus.
„Pačios geriausios emocijos. Pirmą kartą išeiti į aikštę starto sudėtyje, įmušti įvartį Lietuvoje, prieš savo fanus, ir dar laimėti – labai fainas jausmas“, – šypsojosi jis.
Tas įvartis, anot puolėjo, atnešė ir dar vieną dalyką, kurio jokioje statistikos lentelėje nepamatysi.
Pasitikėjimą.
„Viduje atsiranda dar didesnis pasitikėjimas savimi“, – sakė 22-ejų panevėžietis.
Ir svarbiausia – be didelio virpulio prieš mačą.
Lietuva greitai pajuto, kad yra stipresnė komanda, todėl užduotis buvo paprasta: ramiai išlaukti ir nesiblaškyti.
„Reikėjo ramiai, saugiai sustovėti, sužaisti savo žaidimą, o įvartis anksčiau ar vėliau ateis“, – aiškino puolėjas.
Atėjo.
O po jo Andoros vakaras pradėjo byrėti.
Trečiasis įvartis jau priklausė visai kitam rinktinės pasauliui.
A.Kučys rungtynes pradėjo ant atsarginių suolo – tai pastaruoju metu jam nacionalinėje komandoje beveik neįprasta pozicija.
Tačiau pats puolėjas į tai žiūrėjo be dramos.
„Manau, ir tas, ir tas, – sakė paklaustas, ar šis mačas jam buvo labiau poilsis, ar pasiruošimas sekmadieniui Baku. – Krūvis buvo didelis, pastaruoju metu daug žaidžiau. Kiti žaidėjai savo šansu puikiai pasinaudojo.“
Šita A.Kučio frazė turbūt geriausiai apibūdino visą Lietuvos vakarą.
Edgaras Jankauskas visiškai permaišė starto sudėtį, tačiau tie, kuriems minučių šiame lange iki tol trūko, ne tik atlaikė mačą – jie jį ir nulėmė.
A.Kučys visa tai matė nuo suolo.
„Smagu dėl komandos draugų, kurie išėjo į aikštę ir padarė rezultatą. Jie parodė savo lygį ir treneriams priminė, kad yra svarbi komandos dalis“, – džiaugėsi puolėjas.
O tada išėjo pats.
Ir įmušė jau aštuntą kartą vilkėdamas Lietuvos marškinėlius.
Čia istorija įgavo dar vieną spalvą.
A.Kučys prasitarė neseniai gavęs asmeninę žinutę iš visų laikų rezultatyviausio Lietuvos rinktinės futbolininko Tomo Danilevičiaus.
„Parašė, kad jau laikas vytis“, – šypsojosi panevėžietis.
Atsakymas buvo trumpas – „būtinai.“
Iki T.Danilevičiaus rekordo dar toli, tačiau faktas ir tas, kad Armandas kol kas yra pats produktyviausias Lietuvos rinktinės puolėjas per visą jos istoriją.
| Vieta | Žaidėjas | Įvarčiai | Rungtynės | Įv.p.r. | Metai |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Tomas Danilevičius | 19 | 71 | 0,27 | 1998–2012 |
| 2 | Fiodoras Černychas | 15 | 103 | 0,15 | 2012– |
| 3 | Antanas Lingis | 12 | 33 | 0,36 | 1928–1938 |
| Arvydas Novikovas | 12 | 97 | 0,13 | 2010– | |
| 5 | Edgaras Jankauskas | 10 | 56 | 0,18 | 1991–2008 |
| 6 | Virginijus Baltušnikas | 9 | 42 | 0,21 | 1990–1998 |
| 7 | Jaroslavas Citavičius | 8 | 24 | 0,33 | 1926–1933 |
| Valdas Ivanauskas | 8 | 28 | 0,29 | 1992–2000 | |
| Darius Maciulevičius | 8 | 38 | 0,21 | 1991–2005 | |
| Robertas Poškus | 8 | 48 | 0,17 | 1999–2011 | |
| Armandas Kučys | 8 | 22 | 0,37 | 2021- |
Sekmadienį Baku viskas prasidės iš naujo.
Ten nebus nei draugiško tempo, nei tokios ramybės, nei teisės ilgai ieškoti savo žaidimo.
Tačiau Lietuva į Azerbaidžaną išsiveš bent vieną prabangą, kurios prieš kelias dienas neturėjo.
Tris puolėjus, ką tik įmušusius įvartį.
