Dyzelino paklausos reakcija į kainą
2026 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais dyzelino buvo parduota 6,5 proc. mažiau nei atitinkamais praėjusių metų mėnesiais (1 pav.). Tuo tarpu dyzelinių transporto priemonių skaičius nuo 2025 m. iki 2026 m. sausio padidėjo 1,2 proc., o nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio pabaigos – 1,4 proc. BVP per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 3,3 proc., o realusis darbo užmokestis – 4,3 proc.
Įdomu tai, kad vasarį dyzelino pardavimai dar buvo 7,3 proc. didesni nei prieš metus. Tačiau vėlesniais metais situacija pasikeitė. Kai dyzelinių automobilių daugėja, darbo užmokestis didėja, BVP kyla, tačiau dyzelino pardavimai per kelis mėnesius sumažėja net 6,5 proc., tai sunku paaiškinti vien atsitiktiniais susvyravimais. Šie duomenys leidžia manyti, kad dalis vairuotojų pakeitė savo elgseną.
1 pav. Dyzelino pardavimų apimtys nuo 2017 m. sausio iki 2026 m. rugpjūčio mėn. Sudarė komentaro autorius
Degalų paklausos netiesiškumas
Daugelis ekonomistų vertindami degalų paklausą remiasi samprata, kad ji labai smarkiai nereaguoja į kainos svyravimus. Šis teiginys yra teisingas įprastomis sąlygomis, t. y. kai degalų kainos svyruoja nežymiai ir vartotojai nejaučia didelio neapibrėžtumo dėl jų ateityje – žmonės paprastai nekeičia savo elgsenos vien dėl nedidelio kainos pokyčio.
Bet jei degalų kainos pakyla staiga, peržengia tam tikrą vartotojui priimtiną lygį ir tokios išlieka ilgesnį laiką, o aiškios perspektyvos, kad kainos greitai normalizuosis, nėra, degalų paklausa krenta ir šis nuosmukis būna tikrai pastebimas. Todėl degalų paklausą tiksliau būtų apibūdinti ne kaip neelastingą, o kaip netiesišką – esant skirtingam kainų lygiui vartotojų reakcija į pokyčius gali būti labai skirtinga.
Gali kilti klausimas: kokia yra šio netiesiškumo prigimtis? Atsakymas glūdi dyzelinių M1 transporto priemonių vairuotojų struktūroje. Tradicinis dyzelinės transporto priemonės naudotojas, vyravęs iki „Euro 5“ standarto atsiradimo, ir šiuo metu ryškėjančio modernaus tipo naudotojas, vairuojantis „Euro 6d-TEMP“, „Euro 6d“ ar „Euro 6e“ ekologinio standarto automobilį, dyzelinį automobilį pirmiausia renkasi dėl praktinių priežasčių. Tokia transporto priemonė jam reikalinga ilgoms kelionėms arba sunkiam darbui, pavyzdžiui, tempti atostogų namelį ant ratų ar gabenti kokią nors valtį. Vienas svarbiausių argumentų jiems rinktis dyzelinę transporto priemonę yra itin mažos degalų sąnaudos.
„Euro 5“, „Euro 6b“ ir iš dalies „6c“ standartų laikotarpiu susiformavo ir kitokia, netipinė dyzelinių transporto priemonių vairuotojų grupė, kuri, griežtinant ekologinių standartų reikalavimus Vakarų Europoje, natūraliai perėjo į jų poreikius daug geriau tenkinančius kitų degalų rūšių automobilius. Lietuvoje ši vairuotojų grupė vis dar išlieka labai didelė ir, tikėtina, dar kurį laiką išliks reikšminga.
Būtent šių vairuotojų elgsena padeda paaiškinti degalų paklausos netiesiškumą. Kai degalų kainos yra įprasto lygio, žmogus, kuriam degalų sąnaudos yra vienas svarbiausių transporto priemonės pasirinkimo kriterijų, paprastai nekeičia savo vairavimo įpročių. Jis važiuoja maksimaliu leistinu greičiu, nes kelionės komfortas ir sutaupytas laikas jam svarbiau už nedidelį degalų sutaupymą. Tačiau degalų kainai reikšmingai išaugus ir viršijus vairuotojui priimtiną ribą, nesant galimybės kelionių atidėti, jo elgsena gali pasikeisti. Jis gali priimti racionalų sprendimą, kuris padeda sumažinti išlaidas degalams, t. y. važiuoti lėčiau. Būtent ši dyzelinių automobilių vairuotojų dalis, pakeitusi savo elgseną dėl išaugusių degalų kainų, prisidėjo prie bendro dyzelino suvartojimo mažėjimo.
Minėto 6,5 proc. dyzelino pardavimo smukimo struktūroje sunkiojo transporto dalis, tikėtina, yra minimali, nes didelė jo dalis jau nuo 2025 m. pradžios pasitraukė į Lenkiją. Prie bendro sumažėjimo galėjo prisidėti ir fragmentiškas degalų pirkimas Lenkijoje ar Latvijoje, bet dėl objektyvių priežasčių šis veiksnys nebus dominuojantis. Todėl pagrindinę šių metų dyzelino paklausos mažėjimo dalį Lietuvoje galima sieti su pasikeitusia vairuotojų elgsena – visų pirma, mažesniu važiavimo greičiu.
Taršos minimizavimas išsaugant mobilumą
Atsižvelgiant į tai, kad degalų paklausa yra netiesiška, su degalų akcizais valstybė neturėtų tiesiogiai susieti konkrečių sričių finansavimo. Dar daugiau – degalų akcizų, kaip ir tabako akcizų, tikslas neturėtų būti vien maksimalios biudžeto pajamos. Šios priemonės pirmiausia turėtų būti naudojamos vartotojų elgsenai keisti.
Kalbant apie degalus, tikslas turėtų būti ne kuo didesnės biudžeto įplaukos iš kiekvieno išmetamo CO2 ekvivalento, o kuo mažesnės emisijos, kartu išsaugant žmonių mobilumą. Tačiau Lietuvoje šiuo metu vyrauja grynai fiskalinis mąstymas, kurio tikslas – išspausti kuo daugiau pinigų iš kiekvieno taršos vieneto, tikintis, kad aukštesnė kaina savaime sureguliuos rinką ir pakeis vartotojų elgseną. Kartu tikimasi, kad vartojimas nesumažės pernelyg smarkiai ir biudžeto pajamos dėl to nenukentės. Toks elgesys turi vieną apibūdinimą – tai veidmainystė.
Kai politikos tikslu tampa emisijų minimizavimas išsaugant mobilumą, keičiasi ir ekonominės politikos priemonių vertinimas. Mokesčiai tokiu atveju yra ne pajamų šaltinis, o destrukcijos stabdis. Jei akcizų pajamos mažėja todėl, kad žmonės važiuoja lėčiau ar renkasi alternatyvias transporto priemones, tai turėtų būti vertinama kaip ekonominės politikos sėkmė, o ne praradimas.
Dalies vairuotojų sąmoningai pasirinktas mažesnis važiavimo greitis prisidėjo ir prie 2026 m. kovo–rugpjūčio mėnesių realiųjų biudžeto pajamų iš akcizų ir PVM – jos, palyginti tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 4,9 proc. Nominaliųjų pajamų smukimo net nėra prasmės akcentuoti, nes jis nesvarbus. Ir tai yra labai geras rezultatas, nes mažesnis greitis nulėmė mažesnę žalą žmonių sveikatai ir aplinkai, kurioje jie gyvena.
Siaurai, vien fiskaliniu požiūriu vertinant, gali atrodyti, kad žmogus tiesiog turi paklausą degalams. Tačiau taip vertinant degalų rinką daroma esminė rinkos pažinimo klaida, nes žmogus turi paklausą ne degalams, o kelionei. Bet ne tik jai, nes daliai vairuotojų automobilis taip pat yra statuso demonstravimo priemonė ar būdas mėgautis vairavimu ir greičiu.
Degalai šiuo atveju yra tik priemonė, leidžianti pasiekti savo tikslą. Todėl, degalų kainai viršijus tam tikrą vartotojui priimtiną lygį, vairuotojas, kuriam degalų sąnaudos yra svarbus kriterijus, po kurio laiko pradeda keisti savo elgseną – važiuoti lėčiau. Taip sunaudojama mažiau degalų, bent iš dalies kompensuojamas jam nepalankus degalų kainos padidėjimo efektas.
Todėl Finansų ministerijai, Premjerui ir Prezidentui laikas nustoti kartoti, kad sumažinus akcizus valstybės biudžetas neteks tam tikros sumos nominaliųjų pajamų. Toks vertinimas yra siauras ir neatsižvelgia į tai, kaip vartotojai reaguoja į degalų kainų pokyčius.
Degalų ir transporto priemonių apmokestinimas turi būti nukreiptas į mažesnes emisijas ir išsaugotą mobilumą. Tai reiškia, kad ekonominės politikos tikslas nėra biudžeto pajamos. Tikslas – tvari visuomenės raida, kurioje mažesnė tarša ir sveikesnė aplinka yra svarbiausi rezultatai.